Viršūninis žievėgraužis Ips acuminatus Eich
Klasė Insecta Vabzdžiai
Būrys Coleoptera Vabalų
Šeima Curculionidae Straubliukinių
Pradeda gelsti ir džiūti viršutinė pušų lajos dalis
Pažeidimai
Medžio rūšis: Pušis
Pažeidimo vieta: Šakos
Pažeidimo pobūdis: Išgraužti takai po plona šakų, stiebų viršūnių žieve
Pažeidimo laikas: Gegužė-liepa
Medžio amžius: Įvairaus amžiaus pušys
Kartu gali graužti
Šešiadantis žievėgraužis (Ips sexdentatus Boern.)
Didysis kirpikas (Blastophagus piniperda L.)
Ūsuočiai (Cerambycidae)
Morfologija
Vabalas yra 2,2 – 3,7 mm ilgio, nuo tamsiai rudos iki juodos spalvos. Turi karutį su 3 danteliais iš kiekvienos pusės. Pirmasis iš apačios yra pats didžiausias, o patinėlių – su dviguba viršūne.
Biologija
Skraidyti pradeda gegužės mėn. antroje pusėje, kai vidutinė paros temperatūra pasiekia +14 – 19°C, pradėjus žydėti bruknėms, išbrinkus paprastųjų ievų pumpurams. Poligamas, takai sudėtiniai, su poravimosi kamera. Vienas vyriškos lyties vabalas gali suvilioti iki 12 patelių. Per metus išsivysto dvi pagrindinės ir viena seserinė generacijos. Seserinės generacijos vabalai skraido, daro takus ir deda kiaušinėlius birželio mėnesį, kai pražįsta paprastieji ąžuolai, paprastieji putinai, o antrosios – liepos mėnesį, kai prinoksta pirmosios mėlynės. Papildomai maitinasi tuose pačiuose medžiuose, darydami „minas“. Motės takai eina nuo poravimosi kameros į viršų ir apačią, 5-25(50) cm ilgio, maždaug 2 mm pločio. Lervų takai trumpi, reti, statmeni motės takams, giliai įsirėžę į medieną. Ar vabzdžiai yra seserinės, ar antros generacijų, galima nustatyti mikroskopuojant kiaušinėlių latakus. Jeigu juose randama geltonų kūnelių, vadinasi, patelė yra jau dėjusi kiaušinėlius ir priklauso seniems vabalams. Žiemoja maitinimosi vietose. Pakelia iki -34°C temperatūrą.
Ekologija
Gyvena po plona pušų žieve, storesnėse šakose, stiebų viršūnėse. Tai šviesamėgis kirtaviečių, miško aikščių, bei miško pakraščių gyventojas. Apsigyvena viršutinėse medžių lajų dalyse. Viršūninio žievėgraužio (Ips acuminatus Eich.) apnikti medžiai pirmiausiai pakeičia viršutinės lajos dalies spyglių spalvą, tampa šviesiai žali, gelsvi, rausvai rudi, vėliau spygliai džiūsta, ruduoja, nubyra. Pažymėtina, jog žievėgraužiai platina medieną dažantį grybelį, kuris užblokuoja sakų išsiskyrimą prie vabzdžių takų. Kai kenkėjų skaitlingumas mažas ir medžiui pakanka drėgmės, jis pakenkimo vietose gali išskirti sakus ir ten sunaikinti besigraužiančius vabaliukus. Kai kenkėjų skaitlingumas pasiekia kritinę gausos ribą, medžiai apsiginti nebegali.
Dažniausiai apninka apsilpusius medžius, pvz., pažeistus šakninės pinties (Heterobasidion annosum (Fr.) Bref). Įtakos taip pat turi ir netipinės klimatinės sąlygos, pvz., užsitęsusios sausros ir karštos vasaros, lietingi periodai.
Paplitęs visoje Europoje, Šiaurės Azijoje, Japonijoje. Lietuvoje dažnas, tačiau masinio kenkimo židinių nenustatyta. Po 2017 metais buvusių lietingų, o 2018 m. sausų ir kaitrių periodų, 2018 metais viršūninio žievėgraužio pažeidimai, kuomet nudžiūvo 10-50 medžių grupelės, nustatytos Kauno Trakų, Varėnos, Vilniaus rajonuose.
Kaimyninėse šalyse dėl viršūninio žievėgraužio masinio išplitimo jau keletą metų džiūsta pušys. Baltarusijoje ir Lenkijoje pušynų džiūvimai prasidėjo po 2015 m. ten buvusios stiprios sausros ir tęsiasi iki šiol. Lenkijoje, po užsitęsusių sausrų ir karštų vasaros orų, viršūninio žievėgraužio, kaip antrinio kenkėjo, pažeisti pušynai 2015 metais iškirsti 230 ha plote, 2016 metais – 5850 ha plote, 2017 metais – 4700 ha plote. Pietinėje Baltarusijoje pirmieji intensyvesni pušynų džiūvimai pastebėti 2015 m. rudenį. Dėl to 2016 metais iškirsta 0,9 mln. m3 nudžiūvusių pušų, 2017 m. – 7,1 mln. m3, per 2018 m. pirmą pusmetį – beveik 6 mln. m3. Ukrainoje 2018 m. pradžioje dėl viršūninio žievėgraužio džiuvo virš 120 tūkst. ha pušynų.
Viršūninio žievėgraužio apniktų medžių kamienus dažnai apninka kiti žievėgraužiai, ūsuočiai, kirpikai.
Priemonės
Reguliarus medynų žvalgymas, ypatingą dėmesį skiriant medynams, esantiems šalia ankstesniais metais buvusių židinių.
Savalaikis apniktų medžių, šakų ir kirtimo atliekų pašalinimas iš miško arba jų susmulkinimas iki vabalų išskridimo.
Literatūra
A.Žiogas, Miško apsaugos vadovas, Kaunas, 2000