Pušinė požievinė blakė Aradus cinnamomeus Panzer

Klasė Insecta Vabzdžiai
Būrys Hemiptera Blakės
Pobūris Pentatomorpha Skydblakiniai
Šeima Aradidae Žieviablakės

Pažeidimai

Medžio rūšis: pušis, maumedis
Pažeidimo vieta: stiebas
Pažeidimo pobūdis: čiulpia medžio sultis per žievę , padaro žaizdas ant stiebo
Pažeidimo laikas: kovo - rugsėjo mėn.
Medžio amžius: 7 – 30 metų amžiaus medeliai

Morfologija

Vabalas 3,0-5,0 mm ilgio. Kūnas plokščias rusvos spalvos ( pušies žievės spalva). Burnos aparatas duriamasis, straublelis su šereliais. Ramybės būklės šereliai susukti į spirale, o straublelis palenktas. Blakei būdingas polimorfizmas. Patelės  būna trumpasparnės ir ilgasparnės. Ilgasparnės patelės turi dvi poras sparnų ir gali skraidyti. Trumpasparnės patelės turi stipriai sutrumpėjusius antsparnius, o antros sparnų poros neturi ir negali skraidyti. Patinai turi gerai išsivysčiusius pirmuosius sparnus (antrųjų neturi). Patinai už pateles yra mažesni ir turi siauresnį kūną, neskraido. Lervos (nimfos) nuo suaugėlių skiriasi tik tuo, kad neturi sparnų, Lervos neriasi 5 kartus. Kiaušinėliai labai maži, iš pradžių būna baltos spalvos, o vėliau tamsėja ir tampa tamsiai raudonos - rudos spalvos.

Biologija

Blakės pažeidžia pušis anksti pavasarį – kovo pabaigoje – balandžio pirmoje pusėje. Blakės iš žiemojimų vietų  lenda visą gegužę. Po poravimosi kiaušinius deda žievės plyšiuose. Viena patelė gali padėti 16-28 vnt. kiaušinėlių. Kiaušinėliai išsirita maždaug per 25 dienas. Pirmosios lervos pasirodo birželio antroje pusėje. Lervos maitinasi čiulpdamos medelių sultis. Prasirodžius pirmosioms šalnoms, lervos ir suaugėliai leidžiasi į priekelminę medžių dalį ir paklotę ir ten peržiemoja. Kitais metais lervos kovo – balandžio  mėnesį pakyla į medžio liemenį ir žievės plyšiuose maitinasi bei neriasi. Skiriamos 5 ūgių lervos. Vasaros viduryje lervos virsta suaugėliais. Suaugėliai maitinasi, peržiemoja ir pavasarį po poravimosi deda kiaušinėlius. Generacija dvimetė, vyrauja neporinių metų karta.

Ekologija

Paplitęs Europoje, Rusijoje, Ukrainoje. Būdingos grynuose pušies, maumedžių kultūrose. Pirmosios požievinės blakės pasirodo, kai ant medelio kamieno pradeda formuotis žvynuota žievė ( 5-6 metų ), tačiau populiacijos maksimumą pasiekia tik 15-18 metų amžiaus pušynuose. Blakių populiacija maksimumo lygyje išbūna porą metų, paskui pradeda mažėti ir iki 30 metų medynuose židiniai išnyksta. Blakės, čiulpdamos pušaičių žievėje esančias sultis išskiria iš savęs skystį, dėl kurio susiformuoja žaizdinės parenchimos, užkemšančios vandens indus. Sutrikus vandens padavimui į viršutines medelio dalis sumažėja prieaugis, sutrumpėja spygliai, medeliai apauga kerpėmis, liemenyse atsiveria sakingos žaizdos, išsivysto sausaviršūniškumas. Apsilpusius medelius gali užpulti straubliukai ir įvairių rūšių žievėgraužiai.

Priemonės

Kovai prieš pušinę blakę taikyti tiek profilaktines, tiek naikinamąsias priemones. Iš jų paminėtinos – jei galima, veisti mišrias  ( su lapuočiais ) pušies kultūras. Naikinamosios priemonės taikytinos tuose pušies jaunuolynuose, kur pušys dar perspektyvios. Neperspektyvius pušų jaunuolynus iki rugsėjo vidurio reiktų visai iškirsti. Pušinės blakės židinius tikslingiausia likviduoti pradinėje jų veikimo stadijoje, kai pušų kultūrų amžius 5 – 15 metų. Tuomet blakių pakenktos pušys dar pasveiksta. Liepos pabaigoje – pirmoje rugpjūčio pusėje pušaites apdoroti sisteminio veikimo insekticidais.

Literatūra, nuorodos

Andrzej Kolk, Jerzy R.Starzyk. Atlas szkodliwych owadów leśnych, Warszawa, 1996
V.Žižys, Miškiniko žinynas, Vilnius, 1977
A.Žiogas, Miško apsaugos vadovas, Kaunas, 2000

 

 


Pušinė požievinė blakė