Phyllosticta sphaeropsoidea (Ell. et. Ev.)
Asteromella aesculicola (Sacc.) Petr., Botryosphaeria aesculi (Peck) M.E. Barr., Laestadia aesculi (Peck.), Leptodothiorella aesculicola (Sacc.) Sivan., Phyllosticta aesculicola (Sacc.), Phyllosticta paviae (Desm.), Phyllostictina sphaeropsoidea (Ellis & Everh.), Guignardia aesculi (Peck.).
Skyrius Ascomycota  
Klasė Dothideomycetes  
Eilė Pleosporales  
Šeima Leptosphaeriaceae  
Paprastojo kaštono rudajį lapų dėmėtumą sukelia kaštoninės filostiktos lytinė stadija Guignardia aesculi (Peck.) - ant pažeistų kaštonų lapų matomos rusvai rudos, apsuptos gelsvo apvado dėmės, juodos piknidės viršutinėje lapo dalyje. Stipriai pažeisti lapai nudžiūna.

 

 

Pažeidimai
Medžio rūšis: Kaštonas 
Pažeidimo vieta: Lapai, ūgliai
Pažeidimo pobūdis: Parudavę džiūstantys lapai, grybo vaisiakūniai ant lapų
Pažeidimo laikas: Birželis-rugsėjis
Medžio amžius: Įvairaus amžiaus medžiai
    Pažeidimus galima supainioti su:
  • šešėline diskule (Discula umbrinella Berk. et Broome)
  • kaštonine minadare kandimi (Cameraria ochridella Deschka & Dimic.)

 

Morfologija

Birželio mėnesį ant lapų pasirodo vandeningos dėmelės, kurios po kelių dienų tampa rusvai rudos, apsuptos gelsvo apvado. Dėmės labai įvairaus dydžio: nuo labai smulkių iki, joms susiliejus, dengiančių ištisus tarpugyslius. Pažeisti lapai deformuojasi.

Lapų viršutinėje dalyje pasirodo juodų taškelių – piknidžių. Piknidės yra rutulio, priploto rutulio, arba kūgio formos, 90-175 mikrometrų skersmens. Konidijos smulkios, vienaląstės, bespalvės, išaugusios ant trumpų nešakotų konidijakočių.

Šiltomis ir lietingomis vasaromis ši liga dažnai išplinta epifitotiniu mastu. Jos pažeisti augalai, ypač jauni medeliai praranda dekoratyvumą, silpniau auga, tampa mažiau atsparūs šalčiams ir kitiems veiksniams.

 

Biologija

Pirminė infekcija įvyksta birželio mėn. aukšliasporėmis. Grybiena dažnai išplinta į lapkočius ar net besiformuojančius vaisius. Lapų viršutinėje dalyje grybas išaugina piknides, kuriose formuojasi konidijos. Konidijomis nauji lapai pažeidžiami visą vegetacijos periodą.

Vasaros pabaigoje abiejose lapo pusėse išauga smulkios juodos spalvos pagalvėlės – grybo stromos. Jų pavidalu grybas žiemoja nukritusiuose lapuose. Pavasarį stromose formuojasi pseudoteciai, o juose – aukšliasporės. Aukšliasporės subręsta skleidžiantis paprastojo kaštono lapams. Jos, patękusios ant išsiskleidusių kaštono lapų, pradeda naują grybo raidos sezoną. Kad aukšliasporės galėtų sėkmingai sudygti, būtina, kad bent kelias valandas kaštono lapai būtų drėgni.

 

Ekologija

Aptinkamas ant kaštonų. Esant šiltai ir drėgnai vasarai gali masiškai pažeisti kaštonų lapus.

 

Apsauga

Geriausia apsaugos priemonė nuo dėmėtligių yra nukritusių lapų naikinimas, nes grybas žiemoja nukritusiuose lapuose. Ypač svarbu ir nesunku tas priemones taikyti medelynuose. Vertinguose želdiniuose galima naudoti ir fungicidus.

 

Literatūra, nuorodos:

Dabkevičius, Z.; Vasiliauskas, A.; Žiogas, A. Miško fitopatologija. Kaunas, 2006.

Ignatavičiūtė, M.; Treigienė, A. Lietuvos grybai: Acervuliečiai (Melanconiales) IX. Vilnius, 1998.

????????, ?.?.; ???????, ?.?. ?????? ?????????????. ????, 1986.


Kaštoninė filostiktaKaštoninė filostiktaKaštoninė filostiktaKaštoninė filostiktaKaštoninė filostiktaKaštoninė filostiktaKaštoninė filostikta

Kenkėjų paieška

 Šaknys 
 Stiebas 
 Šakos / ūgliai 
 Spygliai / Lapai 
 Pumpurai / žiedai / vaisiai 
 Medelynas