Biorhiza pallida Ol.

Pažeidimai 

Morfologija

Vasarinės (lytinės) generacijos suaugėlių kūnas 2.1-3.5 mm ilgio, gelsvai kaštoninės spalvos, padengtas tamsesniais žvyneliais, pilvelis neryškiai segmentuotas, kojos plaukuotos. Patelės turi 14 segmentų, o patinėliai 15 segmentų siūliškas antenas. Akys didelės , gerai matomos, rudos spalvos. Sparnai permatomi su ryškiai matomomis tamsiai rudomis kraujagyslėmis ir plaukeliais.

Rudeninės (agaminės) generacijos vabzdžiai (patelės) yra 4.8-6.3 mm ilgio, besparniai, gelsvai rudos, orandžinės spalvos. Pilvelis storas, aiškiai segmentuotas. Akys rudos, nedidelės, pailgos, antenos siūliškos 15 segmentų.

Biologija

Šakninės gumbavapsvės vystymasis yra sudėtingas ir turi dvi generacijas: vasarinę (lytinę) ir rudeninę (agaminę, kai apsivaisinimui nereikalingi patinai). Pavasarį ant ąžuolo šakučių, vegetatyvinių pumpurų pamate, išsiritus šakninės gumbavapsvės lervoms, apie jas pradeda vykti cheminės reakcijos ir pradeda formuotis rausvi, šviesiai raudoni gumbai, dar vadinami "galais". Šie gumbai yra pakitę lapai. Lervoms vystantis kartu didėja ir gumbai. Gumbai gali užaugti iki 2,5-5 cm skersmens. Pilnai užaugusios lervos gumbuose virsta lėliukėmis, birželio-liepos menesį virsta suaugėliais, kurie išsigraužia lauk ir išskrenda. Išlėkus suaugėliams gumbai pakeičia spalvą ir tampa šviesiai rusvi. Patelės ir patinėliai išsivysto atskiruose gumbuose. Išskridę iš gumbų vabzdžiai susiporuoja. Vėliau patelė nusileidžia ant žemės ir įsikasa prie ąžuolo šaknų. Žemėse susiranda ąžuolo šaknį, praduria žievę ir ten padeda kiaušinėlius. Tose vietose, kur padėti kiaušinėliai ant šaknų susidaro 0,8-1 cm gumbai. Viename gumbe vystosi viena lerva. Išsiritusios lervos ant šaknų maitinasi ir lėliuke virsta maždaug po 16 mėn. Diapauzė gali užsitęsti iki 3 metų. Šiuose gumbuose iš lėliukių išsivysto tik patelės, kurios pavasarį išlenda iš žemės ir deda kiaušinius į vegetatyvinių pumpurų pamatą ir taip prasideda naujas ciklas.

Ekologija

Pažeidžia tik paprastąjį ąžuolą, dažniau pažeidžia jaunesnius medžius miško ar parkų pakraščiuose, pakelėse. Šviesiamėgė.

Priemonės

Jeigu gumbų nėra daug, tokie pažeidimai tolimesniam medžio augimui įtakos praktiškai neturi, įtakojamas tik estetinis vaizdas. Jeigu gumbų yra labai daug juos, iki suaugėlių išlėkimo (kol dar gumbai neparudavo ir juose nesimato skylučių), galima nuskinti. Nuskintus gumbus  būtina sunaikinti, taip sunaikinant naująją vabzdžių generaciją.

Literatūra, nuorodos

Pileckis, S.; V. Valenta; A. Vasiliauskas A.; Žuklys L. Svarbiausių miško medžių kenkėjai ir ligos. Vilnius, 1968.

Oak Apple Gall [Interaktyvus]. [žiūrėta 2008-12-29]. Prieiga per internetą: http://www.jmu.edu/biology/k12/galls/oakapp.

Biorhiza pallida [Interaktyvus]. [žiūrėta 2008-12-29]. Prieiga per internetą: http://hedgerowmobile.com/Biorhizapallida.html