Diprion pini L.
Klasė Insecta Vabzdžiai
Būrys Hymenopthera Plėviasparniai
Poburis  Symphyta Augalėdžiai
Šeima Diprionidae Pjūkleliai

Jaunos, pirmų trijų ūgių lervutės nugraužia spyglių pakraščius, palikdamos centrinę gyslą, kuri džiūsta geltonuoja ir susiraito, vėliau jos nukrenta ant žemės. Ant žemesnių pušų nesunku pastebėti lervas, kurios pradžioje gyvena kolonijomis. Palietus šakelę, ant kurios yra pjūklelio lervų, jos visos vienu metu pakelia priekinę kūno dalį ir iš burnos išleidžia sakuoto skysčio lašelius.

 

Pažeidimai 
Medžio rūšis:  Pušis
Pažeidimo vieta:  Spygliai
Pažeidimo pobūdis:  Nugraužti ir/arba apgraužti spygliai, išretėjusi laja
Pažeidimo laikas:  Balandis-rugsėjis
Medžio amžius:  >30 metų pušynai, kartais pažeidžia želdinius ir jaunuolynus
    Kartu gali graužti:
  • juodasis pušinis pjūklelis Diprion simile (Htg.)
  • rudasis pušinis pjūklelis Neodiprion sertifer (Geoffr.)

 

Morfologija

Pjūklelio patelės ilgis (be antenų) yra 8,5-10 mm, o išskleistų sparnų plotis 20 mm. Antenos geltonos, pjūkliškos 17-20 (dažniausiai 18) narelių, viduryje šiek tiek storesnės. Galva juoda. Patelių kūno spalva neryškiai geltona su juodomis, bei rudomis dėmėmis. Tamsių dėmių dydis ir skaičius įvairuoja. Dažniausiai patelė turi tris dėmes ant nugarinės kūno dalies ir vieną ant pilvelio segmentų. Kūno apačioje ant liemens dažnai būna ruda dėmė. Kūno spalva dažnai permaininga. Kai kurių individų kūnas būna beveik visas neryškiai geltonas. Dalies individų kūnas juodas, išskyrus pilvelio kraštus ir juostas ant pilvelio, atskiras kūno dalis ir dėmes, kurios būna geltonos. Tarp šių dviejų kraštutinumų pastebimos įvairiausios pereinamos formos. Tamsūs individai vyrauja masinio dauginimosi židinių susidarymo pradžioje.

Patino kūnas beveik visai rudas, tik pilvelio galas gelsvas, letenos ir blauzdos geltonos, antenos juodos, plunksniškos. Patinėliai gerokai mažesni už pateles.

Šviežiai išsiritusios lervos yra vienspalvės, gelsvai balzganos spalvos, su šiek tiek šviesesne galva. Kūno ilgis 2 mm., o galvos plotis 0,55 mm. Suaugusi siekia 26-30 mm. Lerva turi 22 kojas. Galva dažniausiai rusvai ruda, dažnai su tamsiai rudomis ar juodomis dėmėmis, kartais vienspalvė: rausvai ruda, tamsiai ruda, juoda. Kūnas balsvai gelsvos spalvos su žalsvu atspalviu. Ant kiekvienos pilvelio kojų, išskyrus paskutinę porą, yra taškelio ir brūkšnelio formos juodos dėmės. Per lervos nugaros vidurį driekiasi plati juosta susidedanti iš juodų dėmių, kuri palaipsniui išnyksta artėjant link pilvelio. Abiejuose šonuose yra siauros juostelės sudarytos iš mažesnių juodų dėmelių. Dažnai nugarinės ir šoninės juostelės yra neryškios, o kartais visai jų nėra arba, atvirkščiai, juoda spalva apima didesnę kūno dalį. Piešinio ant kojų gali ir nebūti, tačiau jeigu jis yra, visada būna juodos spalvos.

Paprastasis pušinis pjūklelis yra vienintelė rūšis, kurios abiejų generacijų kokonai yra aiškiai skirtingi. Rudenį miško paklotėje randami antros generacijos (žiemojantys) kokonai. Jie yra pakankamai tvirti nors ir elastingi, nuo šviesiai rudos iki tamsiai rudos spalvos, netaisyklingo ovalo formos. Kokono paviršius padengtas prigludusiu prie jo siūliškų gijų tinkleliu. Tinklelis įvairuoja nuo labai ryškaus su storomis siūliškomis gijomis iki vos pastebimo, arba jo gali ir visai nebūti. Pirmos generacijos kokonai yra taisyklingo ovalo formos, pilkos spalvos ir neturi siūliškų gijų tinklelio.

 

Biologija

Metuose turi dvi generacijas. Pirmosios generacijos suaugėliai pasirodo balandžio pabaigoje gegužės pradžioje, o antrosios generacijos - liepos pabaigoje rugpjūčio pradžioje. Išeinantys iš kokonų vabzdžiai yra lytiškai subrendę ir tuoj pat pradeda poruotis. Po to, patelė pradeda dėti kiaušinėlius. Viena patelė gali padėti iki 180-190 kiaušinėlių, vidutiniškai 100 vnt. Patelė padeda kiaušinėlius į pjūklišku kiaušdėčiu prapjautą plyšį spyglio šone. ir užlieja juos išskyromis. Spyglio šone susiformuoja dantytas pilkšvai rudas rantelis. Dėties ilgis priklauso nuo spyglio ilgio. Ant vieno spyglio gali būti sudėta nuo kelių iki 30 kiaušinėlių. Patelės skraidančios pavasarį deda kiaušinėlius ant praeitų metų spyglių, o skraidančios vasarą - ant šių metų spyglių. Jeigu pirmos generacijos pjūklelių skraidymas yra pavėluotas, dalis kiaušinėlių gali būti sudėta ir ant senų spyglių. Masinio išplitimo židinių formavimosi pradžioje, kai pjūklelių populiacija dar negausi, dažniausiai kiaušinėlius galima rasti gerai saulės apšviestose vietose, tai yra, medynų pakraščiuose, stipriai išretėjusiuose medynuose. Kai pjūklelių yra daug, patelės kiaušinėlius deda tolygiai visame medyne. Gemalo vystymasis priklausomai nuo temperatūros trunka nuo 8-10 dienų iki 4 savaičių. Lervos maitinasi bendrijomis: jaunos - po kelias ant vieno spyglio, vyresnės - ant ūglio spyglių. Jaunoms lervoms charakteringa tai, kad jos nugraužia spyglių pakraščius palikdamos centrinę spyglio dalį. Vyresnių ūgių lervos suėda visą spyglį, kartais aikštelėmis apgraužia jaunų ūglių žievę. Pavasarinės generacijos lervos maitinasi senais spygliais, antros generacijos lervos pirmiausia suėda jaunus spyglius. Lervos vystosi vidutiniškai iki dviejų mėn. Esant palankioms pjūkleliui vystytis sąlygoms lervų vystymasis gali sutrumpėti iki 3 savaičių, o esant nepalankioms sąlygoms, tai yra šaltam, lietingam orui, vystymasis gali išsitęsti. Antros generacijos lervų galima rasti net lapkričio mėn. Pavasarinės generacijos lervos pasigamina kokonus atvirose vietose: ant gyvų ūglių, išdžiūvusių šakelių, žievės paviršiuje, jos plyšiuose, ant pomiškio augalų, ir ant kitos miško augmenijos. Antrosios kartos lervos kokonais virsta miško paklotėje (išimtinais atvejais ant jos paviršiaus) ir giliuose žievės plyšiuose priekelminėje stiebo dalyje. Kartais kokonų kiekis plyšiuose yra didesnis nei miško paklotėje.

 

Ekologija

Maitinasi paprastosios pušies spygliais. Kartais randamas ir ant kitų rūšių pušų. Masiškai išplitus gali apgraužti eglių spyglius. Pjūklelis dažniausiai pasireiškia vidutinio ir vyresnio, virš 30-40 metų, amžiaus, neturtingų augaviečių pušynuose, kuriuose yra susidariusių aikščių, taip pat medynų pakraščiuose ir prie kelių. Kartais apninka jaunuolynus ir net kelių metų želdinius.

 

Priemonės

Medynai apipurškiami insekticidais panaudojant aviaciją. 

 

Literatūra, nuorodos

Belova, O.; Milišauskas, Z.; Padaiga, V. ir kt. Miško apsaugos vadovas. Kaunas, 2000.

Górnaś, E. Boreczniki. Warszawa, 1994.

Kolk, A.; Starzyk, J. R. Atlas szkodlywych owadów leśnych. Warszawa, 1996.

Žiogas, A. Miško entomologija. Kaunas, 1997.


Paprastasis pušinis pjūklelisPaprastasis pušinis pjūklelisPaprastasis pušinis pjūklelisPaprastasis pušinis pjūklelis

Kenkėjų paieška

 Šaknys 
 Stiebas 
 Šakos / ūgliai 
 Spygliai / Lapai 
 Pumpurai / žiedai / vaisiai 
 Medelynas