Melampsora pinitorqua
Melapmsora populnea (Per.) P. Karst. Rostr.
Skyrius Basidiomycota
Klasė Urediniomycetes
Poklasis Incertae sedis
Eilė Uredinales
Šeima Melampsoraceae
Sukelia: pušų ūgliasukį, pušies stiebelių rūdis

Augantis pušies ūglis dėl pažeidimų išsikreivina S forma, labiau pažeisti ūgliai nudžiūna, o stipresni - nulinksta žemyn per pažeistas vietas, pušaitės būna daugiaviršūnės.

Panašius požymius gali turėti ir žiemojančios evetrijos (Evetria buoliana Schiff.) pažeistos pušaitės. Evetrijos pažeistas ūglis ties pamatu nulinksta žemyn, vėliau atsitiesia, bet lieka išsikreivinęs, apatinės ūglio dalies viduje rastume rudą vikšrą. Pušų ūgliasukio atveju pirmasis išlenkimas paprastai būna ūglio viduryje.

 

Pažeidimai
Medžio rūšis: Pušis, drebulė
Pažeidimo vieta: Pušims - ūgliai ir šakos, drebulėms - lapai
Pažeidimo pobūdis: Vaisiakūniai ir žaizdos ant šakų, šakų deformacija
Pažeidimo laikas: Gegužė-rugpjūtis
Medžio amžius: Jaunuolynai

 

Morfologija

Eciai linijiški, 22x3-4 mm dydžio, rausvai oranžiniai. Eciosporos rutuliškos arba ovalios, 17-26x14-22 (20x18,1) µm, apvalkalėlis tankiai smulkiai karpotas.

Uredžiai padriki arba grupelėmis gelsvose dėmėse. Urediosporos daugiausia ovalios arba kiaušiniškos, rečiau rutuliškos arba pailgos, 22-27x12-19 µm (15-22x11-16 µm), apvalkalėlis karpotas, atstumas tarp karpelių 2-3 µm. Parafizės, gaubiančios uredžius, 40-50 µm ilgio, su pailgomis galvutėmis, 20-25 µm pločio, laibais, 3-4 µm storio, kotais.

Teliai apie 0,5 mm diametro, paprastai išsidėstę grupėmis, rudi, matiniai. Teliosporos 42-44x12 µm (20-35x7-11 µm), apvalkalėlis šviesiai rudas.

 

Biologija

Pušų ūgliasukį sukeliantis rūdinis grybas Melampsora pinitorqua Rostr., turi du augalus tarpininkus - drebulę ir tuopą. Ant pušų formuojasi grybo spermogoniai ir eciai, o uredžiai ir teliai ant drebulių bei tuopų lapų. Gegužės mėnesį ant 2-3 metų ir vyresnio amžiaus pušaičių pirmamečių ūglių atsiranda oranžinių pūslelių - ecių. Iš ecių išbyrėjus sporoms, lieka tamsios sakingos žaizdos. Pažeidimas sutrikdo normalų ūglio augimą vienoje pusėje, bet priešinga ūglio pusė toliau vystosi, todėl ūglis tampa išlinkęs, kreivas. Nuo pušų ūglių išdulkėjusiomis eciosporomis apsikrečia drebulių ir tuopų lapai. Jų apatinėje pusėje atsiranda rusvai geltonų karpelių - uredžių su urediosporomis, vėliau susidaro tamsiai rudi teliai.

Nukritusiuose lapuose grybas tęsia vystymosi ciklą ir pavasarį juose išauga bazidės su bazidiosporomis, kuriomis ir apsikrečia jauni pušų ūgliai. Ūgliasukiui vystytis ir plisti palankus drėgnas ir šiltas pavasaris.

 

Ekologija

Pušų ūgliasukis pažeidžia pušis: paprastąją Pinus sylvestris, kalninę Pinus mugo, juodąją Pinus nigra, veimutinę Pinus strobus. Ūgliasukis pažeidžia 1-10 metų amžiaus pušaites, augančias kaimynystėje su drebulės atžalomis.

 

Priemonės

Nuo ūgliasukio pušaitės apsaugomos purškiant sieros turinčiais fungicidais pavasarį (gegužės birželio mėn.) arba naikinant drebulės atžalas (galima ir arboricidais), augančias netoli daigynų, jaunų pušų želdiniuose ir netoli jų (50 metrų atstumu). Drebulių atžalas reikėtų naikinti kol dar nenukritę jų lapai, nes tai pagrindiniai infekcijos šaltiniai.

 

Literatūra, nuorodos

Butin, H. Tree Diseases and Disorders. Causes, Biology and Control in Forest and Amenity Trees. Oxsford, New York, Tokyo, 1995.

Dabkevičius, Z.; Vasiliauskas, A.; Žiogas, A. Miško fitopatologija. Kaunas, 2006.

Hartmann, G.; Nienhaus, F.; Butin, H. Medžių ligų ir kenkėjų atlasas: medžių susirgimų diagnostika. Vilnius, 2005

Minkevius, A.; Ignatavičiutė, M. Lietuvos grybai: V. Rūdiečiai (Uredinales). Vinius, 1991.

Melampsora pinitorqua. Iš Index Fungorum [Interaktyvus]. 2004, [žiūrėta 2007-07-30]. Prieiga per internetą:

http://www.indexfungorum.org/Names/NamesRecord.asp?RecordID=142249


Ūgliasukė svylarūdė Ūgliasukė svylarūdė Ūgliasukė svylarūdė Ūgliasukė svylarūdė Ūgliasukė svylarūdė Ūgliasukė svylarūdė

Kenkėjų paieška

 Šaknys 
 Stiebas 
 Šakos / ūgliai 
 Spygliai / Lapai 
 Pumpurai / žiedai / vaisiai 
 Medelynas