Skyrius | Basidiomycota |
Klasė | Urediniomycetes |
Poklasis | Incertae sedis |
Eilė | Uredinales |
Šeima | Melampsoraceae |
Augantis pušies ūglis dėl pažeidimų išsikreivina S forma, labiau pažeisti ūgliai nudžiūna, o stipresni - nulinksta žemyn per pažeistas vietas, pušaitės būna daugiaviršūnės.
Panašius požymius gali turėti ir žiemojančios evetrijos (Evetria buoliana Schiff.) pažeistos pušaitės. Evetrijos pažeistas ūglis ties pamatu nulinksta žemyn, vėliau atsitiesia, bet lieka išsikreivinęs, apatinės ūglio dalies viduje rastume rudą vikšrą. Pušų ūgliasukio atveju pirmasis išlenkimas paprastai būna ūglio viduryje.
Medžio rūšis: | Pušis, drebulė |
Pažeidimo vieta: | Pušims - ūgliai ir šakos, drebulėms - lapai |
Pažeidimo pobūdis: | Vaisiakūniai ir žaizdos ant šakų, šakų deformacija |
Pažeidimo laikas: | Gegužė-rugpjūtis |
Medžio amžius: | Jaunuolynai |
Eciai linijiški, 22x3-4 mm dydžio, rausvai oranžiniai. Eciosporos rutuliškos arba ovalios, 17-26x14-22 (20x18,1) µm, apvalkalėlis tankiai smulkiai karpotas.
Uredžiai padriki arba grupelėmis gelsvose dėmėse. Urediosporos daugiausia ovalios arba kiaušiniškos, rečiau rutuliškos arba pailgos, 22-27x12-19 µm (15-22x11-16 µm), apvalkalėlis karpotas, atstumas tarp karpelių 2-3 µm. Parafizės, gaubiančios uredžius, 40-50 µm ilgio, su pailgomis galvutėmis, 20-25 µm pločio, laibais, 3-4 µm storio, kotais.
Teliai apie 0,5 mm diametro, paprastai išsidėstę grupėmis, rudi, matiniai. Teliosporos 42-44x12 µm (20-35x7-11 µm), apvalkalėlis šviesiai rudas.
Pušų ūgliasukį sukeliantis rūdinis grybas Melampsora pinitorqua Rostr., turi du augalus tarpininkus - drebulę ir tuopą. Ant pušų formuojasi grybo spermogoniai ir eciai, o uredžiai ir teliai ant drebulių bei tuopų lapų. Gegužės mėnesį ant 2-3 metų ir vyresnio amžiaus pušaičių pirmamečių ūglių atsiranda oranžinių pūslelių - ecių. Iš ecių išbyrėjus sporoms, lieka tamsios sakingos žaizdos. Pažeidimas sutrikdo normalų ūglio augimą vienoje pusėje, bet priešinga ūglio pusė toliau vystosi, todėl ūglis tampa išlinkęs, kreivas. Nuo pušų ūglių išdulkėjusiomis eciosporomis apsikrečia drebulių ir tuopų lapai. Jų apatinėje pusėje atsiranda rusvai geltonų karpelių - uredžių su urediosporomis, vėliau susidaro tamsiai rudi teliai.
Nukritusiuose lapuose grybas tęsia vystymosi ciklą ir pavasarį juose išauga bazidės su bazidiosporomis, kuriomis ir apsikrečia jauni pušų ūgliai. Ūgliasukiui vystytis ir plisti palankus drėgnas ir šiltas pavasaris.
Pušų ūgliasukis pažeidžia pušis: paprastąją Pinus sylvestris, kalninę Pinus mugo, juodąją Pinus nigra, veimutinę Pinus strobus. Ūgliasukis pažeidžia 1-10 metų amžiaus pušaites, augančias kaimynystėje su drebulės atžalomis.
Nuo ūgliasukio pušaitės apsaugomos purškiant sieros turinčiais fungicidais pavasarį (gegužės birželio mėn.) arba naikinant drebulės atžalas (galima ir arboricidais), augančias netoli daigynų, jaunų pušų želdiniuose ir netoli jų (50 metrų atstumu). Drebulių atžalas reikėtų naikinti kol dar nenukritę jų lapai, nes tai pagrindiniai infekcijos šaltiniai.
Butin, H. Tree Diseases and Disorders. Causes, Biology and Control in Forest and Amenity Trees. Oxsford, New York, Tokyo, 1995.
Dabkevičius, Z.; Vasiliauskas, A.; Žiogas, A. Miško fitopatologija. Kaunas, 2006.
Hartmann, G.; Nienhaus, F.; Butin, H. Medžių ligų ir kenkėjų atlasas: medžių susirgimų diagnostika. Vilnius, 2005
Minkevius, A.; Ignatavičiutė, M. Lietuvos grybai: V. Rūdiečiai (Uredinales). Vinius, 1991.
Melampsora pinitorqua. Iš Index Fungorum [Interaktyvus]. 2004, [žiūrėta 2007-07-30]. Prieiga per internetą:
http://www.indexfungorum.org/Names/NamesRecord.asp?RecordID=142249