Gilpinia pallida Kl.

Pavojingas miško kenkėjas, dažnai sudarantis masinio dauginimosi židinius. Graužia spyglius bendrijomis visą gyvenimą. Jų maitinimąsis charakteringas tuo, kad ne tik jaunos bet ir dažnai visiškai suaugę lervos nugraužia spyglių pakraščius palikdamos centrinę gyslą ir viršūnėlę

Pažeidimai 

Kartu su gelsvuoju pjūkleliu pušų spyglius gali graužti:
·    Paprastasis pušinis pjūklelis -  Diprion pini (L.)
·    Juodasis pušinis pjūklelis - Diprion simile (Htg.)
·    Rudasis pušinis pjūklelis - Neodiprion sertifer (Geoffr.)
·    Didysis pušinis pjūklelis -  Macrodiprion nemoralis Ensl.
·    Žalsvasis pušinis pjūklelis - Gilpinia frutetorum (F.)
·    Žaliasis pjūklelis - Gilpinia virens(Kl.).

Morfologija

Biologija

Metuose turi dvi generacijas. Pirmos generacijos suaugėliai skraido balandžio, gegužės mėn., antros – liepos, rugpjūčio mėn. Diapauzė gali suardyti šį vystymosi ciklą, tačiau ji netrunka ilgiau kaip vienerius metus. Patelė padeda kiaušinėlius viena eile į prapjautą plyšį spyglio šone, kuriame gali būti iki 20 kiaušinėlių. Prapjautas spyglio šonas su padėtais kiaušinėliais savaime užsiveria. Dėtis niekuo nepridengta, pjūvyje išsiskiria tik plonas sakų sluoksnelis. Tuo metu surasti kiaušinėlių dėtis beveik neįmanoma. Surasti juos galima tik tada, kai kiaušinėliai, kaip ir kitų rūšių, vystantis padidėja ir dalinai išlenda virš spyglio pjūvio. Gelsvojo pjūklelio patelių vaisingumas nėra labai didelis ir vienos patelės dėtis neviršija 130 kiaušinėlių, vidurkis – 80. Lervos maitinasi būriais visą laiką. Jų maitinimąsis charakteringas tuo, kad ne tik jaunos bet ir dažnai visiškai suaugę lervos nugraužia spyglių pakraščius palikdamos centrinę gyslą ir viršūnėlę. Pirmos generacijos lervos pasigamina kokonus ūglių, galuose tarp spyglių, dažniausiai krūvomis. Antrosios kartos lervos kokonais virsta giliuose žievės plyšiuose priekelminėje medžių dalyje ir nedidelė dalis miško paklotėje. Žievės plyšiuose dažniausiai daug kokonų susikaupia vienoje vietoje.

Ekologija

Gelsvasis pjūklelis maitinasi visų amžiaus klasių paprastosios pušies spygliais. Dažniausiai apninkami jaunuolynai Šis miško kenkėjas pjūklelių (Diprionidae) šeimoje yra antras pagal žalingumą po paprastojo pušinio pjūklelio ne tik dėl didelio polinkio suformuoti masinio dauginimosi židinius, bet ir dėl to, kad jis gali masiškai išplisti visiškai netikėtai. Didelė dalis šio kenkėjo žiemojančių kokonų yra paslėpti giliuose žievės plyšiuose priekelminėje stiebo dalyje ir rudeninės detalios kenkėjų apskaitos metu gali būti neaptinkami, taip pat sunku aptikti kiaušinėlių dėtis spygliuose. Dėl šios priežasties būna dažni atvejai kai spyglių nugraužimai būna labai netikėti arba neproporcingai dideli palyginus su ankščiau sudaryta spyglių nugraužimo prognoze. Paprastai tokia situacija susidaro kai susiformuoja mišrūs gelsvojo ir paprastojo pušinio pjūklelių masinio dauginimosi židiniai, nes dėl minėtų pušų pjūklelių didelio panašumo lervų fazėje sunku gelsvuosius pjūklelius identifikuoti.

Priemonės

Medynai apipurškiami insekticidais panaudojant aviaciją. 

Literatūra, nuorodos