Gymnosporangium sp.

Paprastojo kadagio (Juniperus communis L.) rūdis gali sukelti 6ermukšninė gleivėtrūdė Gymnosporangium juniperi Link (sin. Gymnosporangium juniperinum (L.) Fries, Gymnosporangium cornutum Arth. Ex Kern.), obelinė gleivėtrūdė Gymnosporangium tremelloides R. Hartig (sin. Gymnosporangium juniperinum (L.) Mart.), gudobelinė gleivėtrūdė Gymnosporangium clavariiforme (Wulfen) DC. (sin. Tremella clavariiformis Wulfen.).

Pažeidimai

Morfologija

Šermukšninė gleivėtrūdė Gymnosporangium juniperi Link
Spermogoniai ir eciai ant Sorbus L., teliai ant Juniperus L. rūšių. Spermogoniai išsivysto iš sudygusių bazidiosporų viršutinėje šermukšnių lapų pusėje, po epidermiu, geltonose dėmėse. Eciai išsivysto geltonose, vėliau rausvėjančiuose dėmėse, apatinėje lapų pusėje, grupelėmis, iki 10 mm diametro. Peridis cilindriškas, viršūnėje kūgiškas, 3-4 mm aukščio, gelvas. Išorinė jo ląstelių sienelė 2µm storio, įstrižai karpota pailgomis karputėmis ir brūkšniuota, vidinė 8-12 µm, karpota. Eciosporos netaisyklingai rutuliškos, 20-28 X 18-25 (23,6 X 20,6) µm, apvalkalėlis 2-3 µm storio, rusvas, tankiai nevienodai smulkiai karpotas. Uredžiai nežinomi. Teliai ant kadagio spyglių, rečiau ant jaunų ūglių, oranžiniai arba rusvi gurvuolėliai iki 20 mm ilgio ir 5mm pločio. Teliosporos abiejuose galuose kūgiškai suplotos, 31-50 X 21-30 µm, apvalkalėlis storasienių sporų 2 µm, rusvas, plonasienis - 1 µm, bespalvis.

Obelinė gleivėtrūdė Gymnosporangium tremelloides R. Hartig
Spermogoniai ir eciai ant Malus Mill., Sorbus L., Pyrus L., teliai ant Juniperus L. Spermogoniai viršutinėje lapų pusėje, gelsvai rudi, beveik rutuliški, tamsiai oranžinėse dėmėse. Eciai nedidelėmis grupėmis apatinėje lapų pusėje, geltonose, vėliau rausvai rudose, iškiliose dėmėse, taip pat ant lapkočių ar jaunų ūglių, vaisių. Peridis cilindriškas, 0,5-2 (3) mm aukščio, išorinė jo ląstelių sienelė 2-3 µm, vidinė 7-10 µm storio, su kūgiškais sustorėjimais, neryškiai vingiuotais randeliais ir pavienėmis karpelėmis tarp jų. Eciosporos rutuliškos arba plačiai elipsoidinės, 27-54 X 19-35 (34,3 X 28,1) µm, apvalkalėlis 3-5 µm storio, kaštoninis, tankiai, smulkiai karpotas. Teliai pavieniai arba retomis grupėmis ant ūglių plokšti arba drėgnu oru išbrinkę primena želatininius gurvulėlius iki 20mm ilgio ir 5 mm pločio, kartais dar didesni. Teliosporos 35-60 X 21-30 µm, abi ląstelės bukai kūgiškos, apvalkalėlis lygus, storasienių sporų iki 2,5 µm storio, rudos, plonasienių 1 µm, šviesus.

Gudobelinė gleivėtrūdė Gymnosporangium clavariiforme (Wulfen) DC.
Spermogoniai ir eciai ant Crataegus L., Cydonia Mill., Amelanchier Med., Pyrus L., Sorbus L., teliai ant Juniperus L. rūšių. Spermogoniai viršutinėje lapų pusėje, iki 110 µm diametro. Eciai apatinėje lapų pusėje, pradžioje geltonose, vėliau rausvose ar rusvose, kiek iškilusiose dėmėse, kartais ant jaunų šakelių ir vaisių. Peridis iki 2,5 mm aukščio, 0,5 mm diametro. Peridžio ląstelės rombo pavidalo, 60-135 X 18-30 µm, išorinė jų sienelė 1-2 µm, lygi, vidinė 5-8 µm storio, smulkiai karpota. Eciosporos beveik rutuliškos arba plačiai elipsoidinės, 24-30 X 22-26 (26,4 X 24) µm, apvalkalėlis 3 µm storio, rudas, dygliuotas. Teliai sustorėjusių ūglių paviršiuje, šviesiai geltoni arba oranžiniai, rudi, želatinos konsitencijos, cilindriški, juostos arba liežuvio pavidalo, kartais skiautėti, iki 10 mm ilgio ir 2 mm pločio. Teliosporos labai ištįsusios, elipsoidinės arba lancetinės, 59-103 X 14-21 (80,3 X 17,5) µm, apvalkalėlis 1-2 µm storio, gelsvai rudas, lygus.

Biologija

Daugelis rūdinių grybų rūšių vystymosi ciklą (skirtingas sporifikacijos formas) praeina ant dviejų skirtingų pagal sistematiką augalų maitintojų. Pilną vystymosi ciklą sudaro penkios sporifikacijos formos: spermoginiai, eciai, uredžiai, teliai ir bazidės. Kiekvienoje jų susiformuoja tik joms būdingos sporos: spermaciai, eciosporos, urediosporos, teliosporos ir bazidiosporos. Čia aprašomoms Gymnosporangium rūšims būdinga tai, kad jos neturi uredžių stadijos. Grybų spermogioniai ir eciai išplitę ant Rosaceae šeimos augalų, teliai - ant kadagių (Juniperus) kamienų, šakų arba spyglių.

Pavasarį balandžio-gegužės mėn. ant kadagio šakų ir kamienų susidaro oranžiniai želatinos konsistencijos grybo teliai. Ant augalų tarpininkų lapų požymiai pasirodo vasaros viduryje. Viršutinėje lapų pusėje atsiranda gelsvai oranžinės dėmės -spermogoniai. Apatinėje pusėje būna geltonos, rusvos iškilios dėmės - eciai. Rudenį iš ecių išbyrėjusias sporas vėjas nuneša ant kadagių. Čia jos sudygsta ir pavasarį sudaro telius. Pavasarį lietingu oru sporomis vėl apkrečiami lapai.

Ekologija

Išplitimui didelę įtaką turi augalai tarpininkai.. Šie grybai kaip obligatiniai parazitai sukelia augalų ligas, bet augalai nuo jų nežūva, išsilaiko iki vegetacijos pabaigos. Infekcija į augalą patenka pro lapų žioteles arba pro epidermio ląsteles. Rūdiečiams grybams plisti turi įtakos klimatinės sąlygos, t.y. temperatūros ir drėgmės santykis pavasarį ir vasarą. Apsikrėtimo momentu svarbus faktorius drėgmė - būtina sąlyga sporoms sudygti. Telių stadijoje ant augalo susidaro šviesiai ar tamsiai rudi sporų telkiniai, nuo kurių augalai arba jų dalys atrodo lyg apsitraukusios rūdimis. Dažnai pažeistos vietos pagelsta, augalai silpniau vystosi, blogiau dera.

Šermukšninė gleivėtrūdė Gymnosporangium juniperi paplitusi ant Sorbus aucuparia L. Ecių bei spermogonių stadijose išplitusi ir miškuose stipriai pažeidžia šermukšnių lapus. Sodybose pasitaiko rečiau, nes čia dažnai nebūna jos antrojo augalo maitintojo - kadagio.

Obelinė gleivėtrūdė Gymnosporangium tremelloides paplitusi ant miškinės obels Malus sylvetris Mill. lapų. Kiti autoriai pažymi ją rasdavę ir ant skiepytų obelų.

Gudobelinė gleivėtrūdė Gymnosporangium clavariiforme paplitusi ant paprastojo kadagio Juniperus communis L. bei gudobelių Crataegus sp.

Priemonės

Reikėtų neauginti kadagių sodybose, kur nuo rūdžių norime apsaugoti obelis, kriaušes, gudobeles, šermukšnius. Kadagiams gleivėtrūdė didelės žalos nepadaro, gali nudžiovinti nestoras šakutes. Sergantys vaismedžiai, gudobelės ir šermukšniai anksčiau numeta pažeistus lapus, prastai dera. Vaismedžius galima purkšti sisteminiais fungicidais, skirtais nuo rauplių, rūdžių.

Literatūra, nuorodos

Butin, H. Tree Diseases and Disorders: Causes, Biology and Control in Forest and Amenity Trees. Oxford, New York, Tokyo, 1995.

Lietuvos grybai/Lietuvos MA Botanikos inst., VU.- Vilnius:Mokslas, 1991. T. 5, Kn. 1: Rūdiečiai (Uredinales)/ A. Minkevičius, M. Ignatavičiūtė. - p. 170-176.