Cronartium flacidum Wint., Peridermium pini Kleb.
Cronartium asclepiadeum (Willd) Fr., Cronartium paeoniae Castagne, Endocronartium pini (Willd) Y. Hirats., Peridermium cornui Rostr. Kleb., Erinium asclepiadeum Willd., Sphaeria flaccida S?hwein.

Pagrindiniai saklio pažeisto medžio požymiai: nudžiūvusi medžio viršūnė, tamsios, sakais aptekėjusios, vėžinės žaizdos ant stiebo ar šakų, negyva žievė, ant liemenų arba šakų oranžinės spalvos pūslelės (eciai), sumažėjęs medžio prieaugis.

Pažeidimai

Morfologija

Pirminėje užsikrėtimo stadijoje ant šakų ir stiebo sustorėjimai galima pastebėti mažas, geltonas, lašo formos spermogonijas. Vėliau pažeidimo vietose aptinkamos oranžinės pūslelės - eciai. Jie būna 2-3(5) mm dydžio, apvalūs. Ecių viduje - oranžinės 22-26 x 16-20 mikronų dydžio ecidiosporos.

Ant augalų tarpininkų iš ecidiosporų išsivysčiusios ovalios su plonais apvalkalėliais uredosporos. Jų dydis įvairuoja 21-24x17-21 mikronų. Vėlesnės vystosi ištemptos elipsės formos, geltonai-pilkšvos 25-60x9-16 mikronų dydžio teleutosporos. Ant augalo lapų jos sudaro pilkus, vertikalius iki kelių milimetrų aukščio stulpelius.

Biologija

Ligos sukėlėjas (Cronartium flacidum) yra rūdinis grybas su pilnu vystymosi ciklu. Ant medžių parazituoja ecidialinė - pavasarinė grybo forma. Dažniausiai pažeidžia paprastąją pušį, rečiau juodąją ir kalninę. Po trijų metų nuo užsikrėtimo bazidiosporomis ant pušies šakų ir stiebo spermogonijos. Gegužę ir pirmoje birželio mėn. pusėje ant liemenų arba šakų išauga eciai, pripildyti oranžinių sporų masės. Subrendus eciams jų luobelė plyšta ir į aplinką pasklinda ovalios ecidiosporos, kurioms patekus ant augalo tarpininko (dviskilčiai augalai) vyksta tolimesnis vystymasis. Ant jų lapų, apatinėje pusėje, išauga geltoni spuogeliai - uredosorai, o juose susiformuoja naujos sporos, vadinamos uredosporomis. Baigiantis vasarai pažeistuose lapuose išauga dar kitokio tipo grybo veisimosi organai - teliai su teliosporomis. Nukritusiuose lapuose, kitų metų ankstyvą pavasarį, tolesnį raidos ciklą grybas tęsia išaugindamas bazides, o ant jų ir bazidiosporas. Bazidiosporomis apsikrečia pušys, dažniausiai jų šakos arba viršūnės, t.y. tos vietos kur plona žievė. Infekcijos vietoje grybiena plinta į luobo tarpuląsčius, o iš jų per šerdies spindulius pasiekia medieną, suardo sakotakius ir dėl to prasideda sakoplūdis. Grybo veikiama žievė numiršta, nutrupa ir lieka atvira žaizda, kuri plečiasi ir gilėja.

Ekologija

Dažnas 50 metų ir vyresniuose grynuose pušynuose. Atspariausi būna pušies ir lapuočių medžių rūšių mišrūs medynai. Retesni pušynai dažniau pažeidžiami saklio nei tankūs. Pirmiausiai liga pažeidžia plonas šakas ir viršūne, kur yra plona žievė. Laikui bėgant grybas pereina į storas šakas ir kamieną, ten formuojasi sakingos žaizdos.

Priemonės

Pagrindinė priemonė prieš pušų saklį yra sanitariniai kirtimai. Pušų saklio pažeistų medžių kirtimą reglamentuoja Miško sanitarinių apsaugos taisyklių 33 punktas.

Ligos plitimą stabdo normalaus skalsumo palaikymas I ir II amžiaus klasės medynuose, kuriuose prognozuojami pušų saklio pažeidimai.

Literatūra, nuorodos

Belova, O.; Milišauskas, Z.; Padaiga, V.; ir kt. Miško apsaugos vadovas. Kaunas, 2000.

Dabkevičius, Z.; Vasiliauskas, A.; Žiogas, A. Miško fitopatologija. Kaunas, 2006.

Hartmann, G.; Nienhaus, F.; Butin, H. Medžių ligų ir kenkėjų atlasas: medžių susirgimų diagnostika. Vilnius, 2005.

??????, ?. ?.; ??????????, ? ??. ??????????: ?????? ???? ?? ?????????? ? ????????. ??????, 1988.

Minkevius, A.; Ignatavičiutė, M. Lietuvos grybai: V. Rūdiečiai (Uredinales). Vinius, 1991.

????????, ?.?.; ???????, ?.?. ?????? ?????????????. ????, 1986.

Cronartium flaccidum. Iš Speciesfungorum [Interaktyvus]. 2004, [žiūrėta 2007-07-30]. Prieiga per internetą:

http://www.speciesfungorum.org/Names/SynSpecies.asp?RecordID=237708