Plokščiasis blizgutis Ganoderma lipsiense ( Batsch.) Atk
Sinonimai: plokščioji kempinė, Ganoderma applanatum (Pers.: Wallr.) Pat., Ganoderma gelsicola (Berl.) Sacc., Agaricus lipsiensis (Batsch) E.H.L. Krause, Boletus applanatus Pers., Elfvingia applanata (Pers.) P. Karst., Elfvingia megaloma (Lėv.) Murrill., Fomes applanatus (Pers.) Gillet, Fomes megaloma (Lév.) Sacc.
Sistematika
Karalystė Fungi Grybai
Skyrius Basidiomycota Papėdgrybūnai
Klasė Agaricomycetes Agarikiečiai
Eilė Polyporales Kempiniečiai
Šeima Ganodermataceae Blizgutiniai
Gentis Ganoderma Blizgutis
Pažeidimai
Medžio rūšis: Beržai, alksniai, ąžuolai, klevai, liepos, bukai, rečiau drebulės, uosiai, skroblai, retai eglės.
Pažeidimo vieta: Lapuočių, rečiau spygliuočių medžių kamienai.
Pažeidimo pobūdis: Sukelia baltąjį (gelsvąjį) lapuočių balanos-branduolio puvinį.
Pažeidimo laikas: Vegetacijos metu.
Medžio amžius: Vyresnio amžiaus medžiai.
Požymiai
Vaisiakūniai daugiamečiai, bekočiai, plokščių, pusiau apskritų kepurėlių, retai gumbo arba kanopos pavidalo, 5-40 cm skersmens 1,5-6 cm storio, pavieniai arba suaugę šonais po kelis, kartais čerpiškai išsidėstę, kraštu priaugę prie substrato, kartai su nuaugusiu žemyn pagrindu, kieti.
Velesnėse vystymosi stadijose grybo apnikta mediena šviesėja ir minkštėja, tampa kempiniška ir juodomis linijomis atskirta nuo sveikos medienos. Vasiakūnius lengva atpažinti dėka himenoforo reakcijos, kuris nuo paspaudimo paruduoja. Masinės sporuliacijos metu vaisiakūnio paviršius būna storu sluoksniu padengtas sporomis ir atrodo kaip apipiltas kakava. Kartais vaisiakūniai apaugę įšaugomis - galais, kurie atsiranda lervų Agathomyia wankowiczi Schnabl. maitinimosi vietose.
Morfologija
Vaisiakūnių kepurėlių paviršius banguotas, gumburiuotas, koncentriškai rievėtas, su kieta, matine iki 1 mm storio luobele, kuri paspaudus įlūžta arba įlinksta, balkšvos, pilkšvai rusvos arba pilkšvos šokolado spalvos, dažnai aptraukta storu kakavos spalvos išbyrėjusiu sporu sluoksniu. Kepurėlių kraštai beveik smailūs, kartais truputį suapvalėję, apačioje sterilūs, balkšvi, pilki arba pilkšvai gelsvi, senesnių vaisiakūnių tokios pat spalvos kaip ir visas kepurėlės paviršius. Vamzdeliai išsidėstę lygiais sluoksniais, 0,5-1 cm ilgio, sluoksnius vieną nuo kito skiria dažniausiai ryškus, labai plonas tamsiai rudos tramos tarpsluoksnis. Senstant himenoforo vamzdeliai prisipildo baltos medžiagos. Poros labai mažos (0,15-0,2 skersmens, vidutiniškai 4-6 viename milimetre), apskritos, storais kraštais. Jaunų vaisiakūnių himenoforo paviršius beveik baltas, senesnių gelsvai arba šviesiai rusvas, senų – geltonai rudas arba tamsiai rudas, paspaudus tamsėja, neretai apniktas galų. Trama vienalytė, kamštiška, tampri, plaušinga, neryškiai juostuota, labai nevienodo storio, rausvai rusva, kakavos su pienu spalvos arba beveik kaštoninė, daug tamsesnė už vamzdelius, senesnių vaisiakūnių su baltomis dėmėmis. Bazidės 10-14x7-9 mikrometrų dydžio. Sporos plačiai elipsiškos arba beveik kiaušiniškos, tarsi nupjautu siauresniuoju galu, su dvigubu apvalkalėliu, 6,5-8,5(9,5)x5-6,5 mikrometrų dydžio, šviesiai rudos.
Biologija
Plokščiasis blizgutis auga visus metus, dažniausiai ant negyvų (išvirtusių) lapuočių kamienų ir kelmų. Gyvuose medžiuose sukelia mišrų korozinio-destrukcinio tipo puvinį, kuris išplinta priekelminėje kamienų dalyje ir net šaknyse. Saprotrofas ir silpnų medžių bei žaizdų parazitas.
Ekologija
Aptinkamas miškuose ir parkuose ant virtėlių, žalių ir negyvų kelmų, šakų, kamienų. Apninka beržus, alksnius, ąžuolus, klevus, liepas, bukus, rečiau drebules, uosius, skroblus, retai egles.
Priemonės
Reikia apsaugoti ugdomųjų kirtimų metu ant kamienų padarytas žaizdas. Šalinti kempinėtus medžius.
Literatūra
Dabkevičius Z., Vasiliauskas A., Žiogas A. Miško fitopatologija. Kaunas: Lututė, 2006. P. 232-249.
Pileckis S., Valenta V., Vasiliauskas A., Žuklys L. Svarbiausių miško medžių kenkėjai ir ligos. Vilnius, 1968. P. 149-175.
Gricius A., Matelis A. Lietuvos grybai VI dalis. Vilnius, 1996. P. 37-80.
Łakomy P., Kwaśna H. Atlas Hub. Warszawa, 2008. P. 19, 45, 49, 56, 81.