Zeuzera pyrina L.

Pažeistų medžių lapai pradeda džiūti, raitytis, nes vikšrai grauždami takus medienoje suardo sulos srauto tekėjimą. 

Pažeidimai

Morfologija

Drugys išskėstais sparnais – 40 -50 mm dydžio, blizgančiai baltas, su daugybe kampuotų mėlynai juodų dėmių ant sparnų. Ant nugaros – 6 mėlynai juodos dėmės. Moteriškos giminės drugeliai yra didesni nei vyriškos giminės, pilvelis storesnis. Vyriškos giminės drugelių antenos plunksniškos. Kiaušinėliai ovalios formos, šviesiai geltoni apie 1 mm dydžio. Vikšrai šviesiai geltoni, su juoda galva. Vikšrų kūnas išmargintas juodais taškiukais. Vikšrų kūno ilgis iki 60 mm, o storis iki 7 mm. Lėliukė kaštoninės spalvos, 30- 40 mm ilgio.

Ekologija

Lietuvoje pasitaiko dažnai. Pažeidžia uosius, guobinius, beržus, klevus, kaštonus, vaismedžius. Žalingas medelynuose. Pažeistų medžių lapai pradeda džiūti, raitytis, nes vikšrai grauždami takus medienoje suardo sulos srauto tekėjimą. Plonos šakos gali nulūžinėti dėl medienoje padarytų vikšro takų. Puola silpnesnius jaunesnius medelius. Pažeisti jauni medeliai gali žūti nuo vieno medienoje apsigyvenusio vikšro. Seni stambūs medžiai pažeidimams yra atsparesni.

Biologija

Drugiai pradeda skraidyti antroje birželio pusėje ir skraido iki rugpjūčio pabaigos. Aktyvūs vakare ir naktį. Patelė padeda iki 1000 kiaušinių. Kiaušinius deda ant jaunų ūglių, žievės įtrūkimo prie lapų prisegimo vietos. Drugiai nieko neėda ir gyvena trumpai, 8-10 dienas, miršta iškarto po poravimosi ir kiaušinėlių dėties. Vikšrai išsirita per 14 dienų ir įsigraužia į žievę, vėliau graužiasi giliau į medieną ir daro vertikalius ir horizontalius takus medienoje. Periodiškai pro išgraužtas angas vikšrai išstumia laukan išgraužas. Vikšrai žiemoje storesnėse šakose. Po pakartotinio peržiemojimo birželio mėnesį vikšras graužiasi po žieve ir virsta lėliuke. Lėliukės stadijoje išbūna 10-12 dienų. Generacija dvimetė.

Priemonės

Literatūra, nuorodos