Hylobius sp.

Vabalai apgraužia jaunų spygliuočių medelių žievę, esant dideliam gausumui - pumpurus, spyglius. Lervos vystosi šviežiai nukirstų medžių šaknyse, nekenkia. Labai dažnas, ypač sausesnėse augavietėse.

Pažeidimai 

Pušiniai straubliukai apima tris savo ekologija ir biologija panašias rūšis. Tai - didysis pušinis straubliukas (Hylobius abietis L.), mažasis pušinis straubliukas (Hylobius pinastri Gyll.), eglinis straubliukas (Hylobius piceus Deg.). Lietuvoje dažniausias ir žalingiausias didysis pušinis straubliukas.

Morfologija

Vabalas 7-14 mm ilgio, tamsiai rudas, matinis, su auksiniais geltonais plaukeliais. Galva ištįsusi į ilgą straublelį, kurio gale prisitvirtinusios antenos. Priešnugarėlė siauresnė už antsparnius. Antsparniai taškuoti, vagoti, su dviem skersinėm lenktom juostelėm iš geltonų žvynelių ir keleto tos pačios spalvos dėmelių. Vyresniems vabalams šios juostelės nusitrina.

Lerva balta, ruda galva, C - formos, maksimalus ūgis siekia 15-20 mm.

Biologija 

Vabalai pasirodo gegužės pradžioje, kai pradeda lapoti karpotasis beržas. Intensyviausiai kenkia gegužės-liepos mėnesiais. Rugpjūčio mėnesį aptinkami tik pavieniai vabalai. Atskirais metais, priklausomai nuo gamtinių sąlygų lemiančių generacijos trukmę, suaugėliai gali pasirodyti ir gausiai kenkti net rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais.

Suaugėliai maitinasi jaunų ar vyresniojo amžiaus spygliuočių žieve, pumpurais, spygliais. Vėliau poruojasi ir įlindę į paklotę deda kiaušinėlius šaknyse, rečiau paklote pridengtoje kelmo šaknies kaklelyje. Vengia antžeminės kelmo dalies. Kiaušinėlių dėjimo periodas ištęstas. Kiek padėję kiaušinėlių, patelės vėl maitinasi medelių žieve. Viena patelė padeda 60-100 kiaušinėlių. Išsiritusios lervos šaknyse griaužia ilgus (net iki 3-4 m) takus. Takai pripildyti išgraužų. Lervos esti 5 ūgių. Baigusios maitintis lervos takų gale graužia lėliukių kameras, kuriose žiemoja. Lėliukėmis virsta tik kitais metais, esant sausai ir karštai vasarai tų pačių metų rudenį. Generacijos trukmė 1.5-2 metai. 

Ekologija 

Naktį, prietemoje bei apsiniaukusiomis dienomis aktyviai kenkiantis vabalas. Dažniausiai aptinkamas spygliuočių želdiniuose ir žėliniuose. 1 ha gali būti iki 40000 vabalų. Straubliukai minta spygliuočių žieve, rečiau spygliais, pumpurais. Medeliai labiausiai nukenčia, kai vabalų padarytos žaizdos apjuosia stiebelį žiedu. Tokie pažeisti medeliai nudžiūna. Lervos vystosi spygliuočių kelmų šaknyse. Todėl didžiųjų pušinių straubliukų gausą ypač lemia spygliuočių medžių šviežių kelmų skaičius.

Lietuvoje labai žalingas miško žėliniuose ir želdiniuose. 

Priemonės 

Biržes, jeigu nėra suvelėnėjimo ar grambuolių įsiveisimo pavojaus, želdinti antrais trečiais metais po nukirtimo. Želdant rudens, žiemos ir ankstyvo pavasario kirtavietes, vabalų skraidymo laikotarpiu apsaugai naudoti kontaktinius (piretroidų grupės Fastac, Karate, Decis) bei sisteminio veikimo (Actara) insekticidus. Sisteminio veikimo insekticidu patartina sodinukų šaknis apdoroti prieš sodinimą, kad veikliosios medžiagos spėtų pasiskirstyti po visas medelio dalis iki straubliukų kenkimo pradžios.

Pušinių straubliukų apskaitai ir naikinimui šviežiose (iki pusės metų senumo), lengvo, biraus dirvožemio biržėse kovo balandžio mėnesiais kasamos gaudomosios apie 40 cm gylio duobutes kas 10 m, 80-100 vnt./ha. Duobelėse su apnuodytu masalu privilioja 25-30% vabalų daugiau ir jie iš ten niekada nepasprunka. Tuo tikslu, į duobeles įdedama šviežios žievės ar medienos nuopjovos gabalėliai suvilgyti 3% Fastako tirpalu.

Pagal Miško sanitarinės apsaugos taisyklių reikalavimus, jei straubliukai (Hylobius sp.) želdiniuose arba žėliniuose pakenkė 10 procentų ir daugiau medelių, nepriklausomai nuo pažeidimo laipsnio būtina taikyti apsaugos nuo šių kenkėjų priemones, tačiau draudžiama straubliuko pakenktus plotus insekticidais purkšti ištisai.

Literatūra, nuorodos

Belova, O.; Milišauskas, Z.; Padaiga, V. ir kt. Miško apsaugos vadovas. Kaunas, 2000.

Labanowski, G. Ochrona drzew i krzewow iglastych. Krakow, 2001.

Pileckis, S. Lietuvos fauna: Vabalai. II tomas, Vilnius, 1997.

Žiogas, A. Miško entomologija. Kaunas, 1997.