Melolontha sp.

Apgraužti jauni, besiskleidžiantys medžių ir krūmų,  ypač ąžuolų, beržų, alksnių, klevų, liepų, drebulių, lapai. Stambūs vabalai medžių lajose.

Lietuvoje aptinkamos dvi, savo išvaizda, biologija ir daromais pažeidimais panašios rūšys: paprastasis (M. melolontha L.) ir miškinis grambuolys (M. hippocastani Fabr.)

Pažeidimai 

Pagal pažeidimus galima sumaišyti su:
• neporiniu verpiku Lymantria monacha
• kitais lapus graužiančiais vabzdžiais

Morfologija 

Stambūs, rudi, ritinio formos vabalai. Antenos iš 10 narelių. Pilvelio sternitų šonai su trikampiškomis dėmėmis. Turi juodas kojas. Priekinė kojų pora rausiamosios, todėl lengvai įsikasa į dirvožemį. Antsparnių kraštas juodas. Kiaušinėliai 1,5-2 mm skersmens.

Grambuolius galima atskirti pagal pilvelių gale esančius darinius - pigidiumus ir prieš nugarėles. Miškinio grambuolio pilvelio galas (pigidijus) pradžioje susiaurėjęs, o pabaigoje - paplatėjęs, o paprastojo - pigidijus palaipsniui plonėja ir gale suapvalėja. Be to paprastojo grambuolio priešnugarėlė yra tamsesnė negu miškinio.

Biologija 

Žiemoja suaugėliai dirvoje. Miškinis grambuolys skraidyti pradeda gegužės mėn. sprogstant beržo pumpurams, kai teigiamų temperatūrų suma pasiekia 273°C. Paprastasis grambuolys skraidyti pradeda gegužės mėn. 1-2 savaitėm vėliau nei miškinis grambuolys, sulapojus karpotajam beržui, kai teigiamų temperatūrų suma pasiekia 412°C. Nuskrenda 3-4 km. Lervos vystosi 3-4 metus, birželio-liepos mėn. (30-50 cm gylyje) virsta lėliukėmis, o vėliau (liepos-rugpjūčio mėn.) - vabalais. Generacija vystosi 4-5 metus.

Ekologija 

Ypač gausu pietinėje ir rytinėje Lietuvos dalyje. Vabalai gausiausiai skraido dėsningai kas 4-5 metai. Apgraužia įvairių lapuočių medžių ir krūmų lapus. Ypač mėgsta pavieniai augančius medžius. Maistui dažniau renkasi jaunus lapelius. Dieną ir vėsesniu oru slapstosi tarp augalų lapijos ir dirvoje.

Priemonės 

Grambuolių susikaupimo vietose vabalus galima surinkti nupurtant lapuočius medžius. Šis metodas tinkamas kirtavietėse, nedideliuose miško masyvuose, parkuose ir pan. Rinkimas pradedamas po 10-12 dienų nuo skraidymo pradžios ir tęsiasi ne ilgiau kaip 10 dienų, nes paskui patelės įsirausia į dirvą dėti kiaušinių. Darbus geriausia atlikti anksti ryte, kai oro temperatūra yra žema, ir vabalai nejudrūs tupi medžių lajose. Po medžių laja patiesiama ar laikoma ištempta medžiagos skiautė, į kurią ir sukrenta iš medžių išpurtyti vabalai. Paskui jie sudedami į sandarią tarą, o vėliau sunaikinami.

Biologinis kovos būdas - sudaryti palankias sąlygas grambuolius naikinantiems paukščiams ir žinduoliams gyventi ir daugintis. Iš paukščių daugiausia grambuolių sunaikina varnėnai, strazdai, kėkštai, pelėdos; iš žinduolių - kurmiai, pelėnai ir barsukai.

Grambuoliai turi mažai natūralių priešų, todėl jų masinis žuvimas, susijęs su kokiomis nors ligomis ar parazitais, yra retas reiškinys. Populiacijos dažniau kenčia nuo nepalankių meteorologinių sąlygų. Daug suaugėlių žūva skraidymo metu dėl vėlyvųjų pavasarinių šalnų.

Cheminis kovos būdas - suaugėlių maitinimosi vietose medynus, lapuočių medžių juostas purkšti insekticidų tirpalais.

Literatūra, nuorodos

Belova, O.; Milišauskas, Z.; Padaiga, V.; ir kt. Miško apsaugos vadovas. Kaunas: Lututė, 2000.

Pileckis, S. Lietuvos fauna: Vabalai, II tomas. Vilnius, 1997.

Ostrauskas Henrikas.Grambuoliai - miškų ir sodų rykštė. Iš Sodo spalvos [Interaktyvus]. 2005, gegužė [žiūrėta 2007-07-26]. Prieiga per internetą: http://henrikasostrauskas.tripod.com/Sodo_spalvos2005-5.pdf