Sąrašai | ||
---|---|---|
Eglinis pjūklelis |
Gegužės mėnesį pasirodo apgraužti eglių spyglių ūgliai, kurie vėliau paruduoja ir nudžiūsta. Eglių viršūnės atrodo kaip „nudegę“.
|
|
Pušinis sfinksas |
Paplitęs Europoje ir Azijoje. Aptinkamas ant pušų, rečiau eglės ir maumedžio medžių.
|
|
Paprastasis pušinis pjūklelis |
Gali sudaryti masinio dauginimosi židinius, turi dvi generacijas per metus.
|
|
Pušinis pelėdgalvis |
Vienas iš didžiausių pušynų kenkėjų, sudaro masinio dauginimosi židinius. Dėl spyglių ir pumpurų sunaikinimo medžiai labai nusilpsta, ypač sausringais metais, juos lengvai apgyvendina liemenų kenkėjai.
|
|
Pušinis verpikas |
Dažniausiai nugraužia spyglius grynuose 20-60 metų pušynuose, augančiuose neturtingose sausose augimvietėse. Sudaro masinio dauginimosi židinius.
|
|
Verpikas vienuolis |
kenkia spygliuočių miškuose, masinio dauginimosi metu nugraužia visus spyglius, viršūninių ūglių pumpurus - nuo to eglynai dažniausiai išdžiūsta; pušynai, jeigu neužpuola liemenų kenkėjai, dažnai atsistato.
|
|
Žvaigždėtasis pjūklelis-audėjas |
Nugraužia įvairaus amžiaus pušų spyglius. Židiniai tik rytų Lietuvoje.
|
|
Pušinis sprindis |
Vikšrai nugraužia įvairaus, dažniausiai vidutinio amžiaus pušų spyglius. Plinta 20-70 metų amžiaus pušynuose.
|
|
Makštinė maumedinė kandis |
Pažeidžia tik maumedžius (Larix sp.). Aptinkamas maumedžio medynuose, sėklinėse plantacijose. Dažnas parkuose, alėjose ir kituose miestų želdiniuose.
|
|
Paprastasis ir juodasis pušiniai pjūkleliai |
Gali sudaryti masinio dauginimosi židinius, turi dvi generacijas per metus.
|