Skyrius | Basidiomycota | |
Klasė | Pucciniomycetes | |
Eilė | Pucciniales | |
Šeima | Pucciniaceae |
Sukeliama liga: kazokinio kadagio Juniperus sabina L. rūdys, kriaušės Pyrus domestica Med. rūdys.
Medžio rūšis: | Kadagys |
Pažeidimo vieta: | Šakos |
Pažeidimo pobūdis: | Vaisiakūniai,žaizdos ant šakų |
Pažeidimo laikas: | Balandis-rugpjūtis |
Medžio amžius: | Įvairus |
Spermogoniai ir eciai ant Pyrus L., teliai ant Juniperus sabina L. Spermogoniai viršutinėje lapų pusėje, šviesiai rudi, geltonose, oranžinėse arba rausvose dėmėse, iki 225 µm diametro. Eciai tose pat iškiliose dėmėse, tik apatinėje lapų pusėje, šviesiai rudi, grupėmis, taip pat ir ant vaisių. Peridis kūgiškas arba butelio formos, 3-4 mm aukščio. Peridžio ląstelės netaisyklingos formos, pailgos. Išorinė jų sienelė plona, neryškiai karpota, vidinė ir šoninė iki 10 µm storio, stambiai karpota. Eciosporos rutuliškos arba elipsoidinės, 27-37x22-31 (30,7x25,7) µm, apvalkalėlis 3-4 (5) µm storio, gelsvai rudas, smulkiai karpotas. Teliai ant verpstiškai sustorėjusių šakų, gelsvai rudi, želatinos konsistencijos, kūgiški, iš šonų suspausti, išaugos iki 20 mm aukščio ir 10 mm pločio. Teliosporos ovalinės, galai kiek kūgiški, 39-49x22-28 µm, apvalkalėlis storasienių sporų 2-4 µm, rudas, plonasienių - 1 µm storio, bespalvis ar šviesiai rudas.
Pavasarį balandžio-gegužės mėn. ant kazokinio kadagio šakų ir kamienų susidaro rusvi gleivių ar drebučių pavidalo, kūgiški, iš šonų suspausti grybo teliai. Tarpiniai šio grybo šeimininkai - kriaušės, ant jų tęsiasi kitos šio grybo spermogonių ir ecių stadijos. Ant kriaušių požymiai pasirodo vasaros viduryje. Viršutinėje lapų pusėje atsiranda apvalios, gelsvai oranžinės dėmės su juodais taškučiais centre (spermogoniai). Apatinėje pusėje būna oranžiniai kūgiškos formos dariniai (eciai). Pažeisti gali būti ir kriaušių vaisiai. Rudenį iš ecių išbyrėjusias sporas vėjas nuneša ant kadagių. Čia jos sudygsta, peržiemoja gyvuose kadagio audiniuose ir pavasarį sudaro telius. Pavasarį lietingu oru sporomis vėl apsikrečia kriaušių lapai. Skirtingų šaltinių teigimu apkrėtimas įmanomas 300 m - 6 km atstumu.
Spermogoniai ir eciai ant kriaušių Pyrus L. lapų ir vaisių, teliai ant kazokinio kadagio Juniperus sabina L. šakų. Neturi uredžių stadijos. Kadagiams gleivėtrūdė didelės žalos nepadaro, tačiau sergančios kriaušės prastai dera, veda smulkesnius, blogesnės kokybės vaisius. Labai pažeisti lapai anksčiau nukrinta, pažeistos kriaušės sekančiais metais dažniausiai nedera.
Reikėtų neauginti kazokinių kadagių arčiau kaip 300 metrų nuo vaismedžių sodų. Kriaušės purškiamos fungicidais keletą kartų metuose (prieš ir po žydėjimo, taip pat birželio pabaigoje - liepos mėnesį). Kriaušes purškiant fungicidais nuo rauplių kartu apsaugoma ir nuo rūdžių. Anksti pavasarį derėtų apipurkšti ir greta augančius kadagius. Nukritę kriaušių lapai sugrėbiami ir sudeginami. Ligotos kadagio šakutės nupjaunamos ir sudeginamos taip pat.