Gryllotalpa gryllotalpa

Mėgsta šilumą, purius ir drėgnus dirvožemius. Todėl daugiausiai žalos padaro medelynų daigynuose, šiltnamiuose. Pažeisti medeliai pagelsta, vysta, vėliau nudžiūsta, raunami lengvai išsitraukia iš dirvos. Išrovus matomos apgraužtos arba nugraužtos medelių šaknys. Vyresnių medelių apgraužia tik smulkiąsias šaknis.

Pažeidimai 

Pagal pažeidimus galima sumaišyti su grambuolių lervų (Melolontha sp.) pažeidimais. Panašiai šaknis gali apgraužti ir vasarinio grambuoliuko, žiedinio grambuolio, grikinuko, spragšių lervos.

Morfologija 

Suaugėliai  iki 7 cm ilgio, pailgi, rudi. Priešnugaris didelis, kiaušinio pavidalo. Antenos šeriškos. Viršutiniai sparnai trumpi, trikampiški, odiški, ryškiai gysloti. Užpakaliniai sparnai plėviški, susideda vėduokliškai. Cerkai plaukuoti, ilgi. Burnos organai graužiamieji, nukreipti į priekį. Priekinės kojos rausiamosios, blauzdos plačios, su aštriais danteliais. Kiaušiniai gelsvi, ovalūs. Lervos panašios į suaugėlius, tik be sparnų, neriasi kelis kartus. Jaunos balsvos - vyresnės rudos.

Biologija 

Kurkliai žiemoja dirvoje. Pavasarį, atšilus orams pakyla į paviršinius dirvožemio sluoksnius. Skraido nedideliais atstumais, gegužės-birželio mėnesį, prietemoje ir sutemus. Dirvoje, 10-20 cm gylyje suformuotame lizde patelė padeda iki 200-500 kiaušinių, iš kurių po 2-3 savaičių išsirita į suaugėlius panašios lervos. Iki žiemos lervos neriasi penkis kartus. Generacija vienmetė.

Ekologija 

Didžiąją gyvenimo dalį praleidžia dirvoje. Mėgsta drėgnus ir purius dirvožemius.

Priemonės 

Kovai su kurkliais daigynuose, medelynuose tikslinga naudoti įvairūs masalus, gaudykles ar insekticidus.

Pastebėjus medelynų plotuose kurklių veiklos pėdsakus (takus, urvelius dirvos paviršiuje) ir pažeidimus efektyviai ir greitai šiuos kenkėjus galima sunaikinti laistant pasėlius 2-4% insekticidų tirpalais (geriausia naudoti kontaktinio ir sisteminio veikimo insekticidų mišinius). Be to šią priemonę galima taikyti kovojant ir su grambuolių, spragšių bei kitų šaknis graužiančių kenkėjų lervomis. Rekomenduojama išeiga 10-15 litrų kvadratiniam metrui.

Efektyviai kurklius galima naikinti naudojant užnuodytus masalus. Masalai ruošiami iš kukurūzų, kviečių ar kitokių grūdų. Grūdai išbrinkinami, išverdami. Į vieną kilogramą ataušusios košės įpilama 1-2 šaukštai aliejaus (labiausiai tinka natūralus saulėgražų aliejus) ir 15g insekticido actara. Paruoštas masalas į paviršinį dirvos sluoksnį įterpiamas mažais žiubsneliais. Masalus delioti galima gegužės-rugpjūčio menesį vietas parenkant kas metrą lysvių pakraščiuose, arba profilaktiškai aplink šiltnamius ir kitus medelynų plotus. Tokį masalą į dirvą galima įterpti ir kelias dienas prieš pikiavimą.

Rugsėjo pradžioje, šalia vasara pastebėtų kurklių dauginimosi vietų, tikslinga iškasti pusės metrio gylio ir panašaus skersmens duobes. Į jas reikia pridėti gyvulių mėšlo, komposto, o duobę pridengti nupjauta žole, šiaudais. Į taip paruoštas duobes kurkliai susirenka žiemojimui. Temperatūrai nukritus žemiau nulio duobes reikia atidengti ir mėšlą su jame susirinkusiais kenkėjais paskleisti plonu sluoksniu. Nuo šalčio kurkliai žūna.

Kurklius vegetacijos periodu galima gaudyti plastmasinių indų su skylėmis dugne (vandens ištekėjimui) įkastų į žemę sulig žemės paviršiumi sistema. Indai įkasami kas keli metrai įdedant  į juos masalo (virtų kukurūzų, kviečių, avižų pagardintų aliejumi ar natūraliu alumi). Tokių gaudyklių minusas - jas reikia gana dažnai valyti iš jų išimant  vandens ir vėjo suneštas šiukšles ir sunaikinant sugautus kenkėjus.

Liaudyje yra naudojamos įvairios kurklius atbaidančios medžiagos: žibalas, chrizantemų stiebai ir lapai, šviežios baltalksnio arba juodalksnio šakelės ir kitos. Tačiau jų efektyvumas nepatvirtintas.

Literatūra, nuorodos

Belova, O.; Milišauskas, Z.; Padaiga, V.; ir kt. Miško apsaugos vadovas. Kaunas: Lututė, 2000.