Pityogenes chalcographus L.
Tomicus chalcographus L.
Klasė Insecta Vabzdžiai
Būrys Coleoptera Vabalai
Pobūris Polyphaga Įvairiaėdžiai
Antšeimis
Curculionoidae
Straubliukiniai
Šeima Scolytidae Kinivarpos
Gelsta, retėja laja, byra spygliai, lupasi žievė, džiūsta visas medis. Įsigriaužimo žymės labai smulkios, miltiškos šviesiai rudos išgraužos ant stiebo (viršūninės dalies) ir šakų, pagamintos medienos. Lervų takai po žieve.

 

Pažeidimai
Medžio rūšis: Eglė
Pažeidimo vieta: Stiebas, šakos
Pažeidimo pobūdis: Takai po žieve, išgraužos, lupasi žievė
Pažeidimo laikas: Gegužė-rugsėjis
Medžio amžius: >10 metų
Pagal pažeistų medžių požymius galima sumaišyti su:
  • žievėgraužiu dubleriu Ips dublicatus
  • egliniu poligrafu Polygraphus polygraphus
  • egliniu medkirčiu Tetropium castaneum
  • matiniu medkirčiu Tetropium fuscum
  • žievėgraužiu tipografu Ips typographus

 

Morfologija 

Kūnas 1.6-2.9 mm, cilindro formos. Priešnugarėlė ir priekinė antsparnių dalis juoda, užpakalinė - kaštoninė. Antsparniai rudai gelsvi, su šviesesne juostele prieškrūtinio užpakalinės pusės viduryje. Antsparnių pamatinė dalis su taškų eilėmis. Prieš karutį taškai išnyksta. Karutis su beveik vienodo dydžio trimis eilėmis dantelių. Patelės ant kaktos virš burnos turi gilų pusapvalį įdubimą, o karučio danteliai yra daug mažesni negu patino, kartais net sunkiai pastebimi.

Takai po žieve žvaigždiški.

 

Biologija

Rūšis poligaminė. Per metus išsivysto viena, kartais dvi generacijos. Žievėgraužis graveris skraido 1-2 savaitėmis vėliau negu žievėgraužis tipografas. Skraidymo periodas ištęstas. Vabalai masiškai skraido gegužės mėnesį. Įsigraužęs į žievę patinas daro poravimosi kamerą, iš kurios patelės (kurių būna iki septynių) graužia motės takus. Dažniausiai 3-6 motės takai nuo poravimosi kameros išsidėstomi žvaigždiškai, bet vėliau pasisuka skersine kryptimi. Motės ir lervų takai išvagoja ir balaną. Lervų takai labai tankūs, 2-4 cm ilgio. Toje pusėje, kuri nukreipta į arti esančius kaimyninius motės takus, lervų takų paprastai nėra. Lėliukių kameros išgraužiamos žievėje, o jei žievė plonesnė - tarp žievės ir balanos. Naujoji karta išsivysto maždaug per 2,5 mėnesio. Žiemoja dažniausiai po žieve (dalis paklotėje) vabalai, rečiau lervos.

Techninė žala padidėja dėl vabalų platinamų Ceratocystis, Aureobasidium, Leptographium genčių grybų, kurie sukelia medienos mėlynavimus.

 

Ekologija

Pažeidžia įvairaus amžiaus, glaudumo ir sudėties eglynus, kitus spygliuočius - retai. Dažnas ir pavojingas kenkėjas. Neretai užpuola tuos pačius medžius kartu su žievėgraužiu tipografu ir žievėgraužiu dubleriu. Savarankiškus židinius gali sudaryti jaunesniuose, 2-5 amžiaus klasės medynuose. Apgyvendina įvairaus amžiaus, dažniausiai apsilpusius medžius, vėjavartas, vėjalaužas, nenužievintus, miške paliktus rąstus. Takus graužia po plona žieve. Šviesamėgis, bet tiesioginio saulės poveikio vengia. 


Priemonės

Pagrindinė priemonė prieš žievėgraužį graverį yra savalaikiai sanitariniai kirtimai, t.y. pašalinti iš miško kenkėjų užpultus medžius iki naujosios kartos lėliukių susiformavimo. To reikalauja ir Miško sanitarinės apsaugos taisyklių 30 punktas, nes žievėgraužis graveris priskirtas prie medžių liemenų pavojingų kenkėjų.

Miško sandėliuose laikoma žalia spygliuočių medieną, kinivarpų skraidymo metu, galima apsaugoti nužievinant arba apipurškiant insekticidais.

 

Literatūra, nuorodos 

Belova, O.; Milišauskas, Z.; Padaiga, V. ir kt. Miško apsaugos vadovas. Kaunas, 2000.

????????, ?.?.; ?????????, ?.?.; ? ??. ???????????????? ?????????? ?????-?????????? - ?????????? ???? ? ?????????????? ?????????? ?????????. ????, 2005.

Michalski, J.; Mazur, A. Korniki: Praktyczny przewodnik dla lesnikow. Warszawa. 1999.

Pileckis, S. Lietuvos fauna: Vabalai. II tomas, Vilnius, 1997.

Žiogas, A. Miško entomologija. Kaunas, 1997.

 

 

 

 


Žievėgraužis graverisŽievėgraužis graverisŽievėgraužis graverisŽievėgraužis graverisŽievėgraužis graveris

Kenkėjų paieška

 Šaknys 
 Stiebas 
 Šakos / ūgliai 
 Spygliai / Lapai 
 Pumpurai / žiedai / vaisiai 
 Medelynas