Ant lapų atsiranda daugybė mažų (1-4 mm) apvalių dėmelių su griežtai apibrėžtu, tamsiai rudu pakraščiu ir šviesesniu centru.

Pirmasis ligos požymis pasirodo rudens-pavasario periodu – tai ant spyglių susiformavusios juodos spermatogonijos. Juose formuojasi cilindriniai, šiek tiek lenkti 3,5-5,0 X 1,5 µm dydžio spermaciai.

Grybo vaisiakūniai – juodi, elipsės formos pavieniai apoteciai 0,5-1,9 mm dydžio. Juose subręsta aukšliai su aukšliasporėmis. Aukšliasporės siūliškos, 70-90 x 2-3 µm dydžio.

o spyglių žūties R. kalkhoffii grybiena juos perauga ir per 2-3 savaites išaugina piknides, išsiveržiančias iš spyglio žiotelių. Piknidės išsidėsčiusios eilėse, ir ant rudų, ir ant žalių spyglių, matomos per lupą.

Dar nesubrendusių vaisiakūnių – apotecių - užuomazgos matomos kaip smulkūs, apvalūs, tamsūs taškeliai ant spyglio. Apoteciai būna 1 mm skermens ir subręsta rugpjūčio mėn. Askai 70-150 X 12-21 µm dydžio, kiekviename jų būne 2, 4 ar 8 askosporos. Askosporos bespalvės, be pertvarėlių, ištęsto kiaušinio formos 15-26 X 5-9 µm dydžio.

Svarbiausios savybės diagnostikai - tamsus hysterotecis 5-20 x 0,3-0,4 mm dydžio, kuris pasirodo ant praeitais metais užkrėstų spyglių. Askosporos 27-35 x 4-5 µm dydžio, išbarstomos vėsiu, drėgnu oru nuo birželio iki rugpjūčio mėnesio.

Lytinio dauginimosi vaisiakūniai susiformuoja ant jau nukritusių negyvų spyglių, todėl dažniausiai grybas identifikuojamas pagal nelytinio dauginimosi Dothistroma septospora konidijomas ir konidijas.

Makrociklinė heterooikinė rūšis: spermogoniai ir eciai ant Pinus L. rūšių (P. mugo, P. nigra, P. sylvestris ir kitų), uredžiai ir teliai ant Senecio L. rūšių.

Viena pavojingiausių ir dažniausių pušaičių ligų - daugiausiai žalos padaro medelynuose ir miško želdiniuose.

Sukelia ąžuolų lapų miltligę. Pažeisti lapai pasidengia baltu veltinišku grybienos sluoksniu, vėliau paruduoja, deformuojasi, nukrenta.