Sąrašai | ||
---|---|---|
Purpurinė plutpintenė |
Vaisiakūniai išsiplėtę, dažniausiai su atkilusiais nuo substrato kraštais arba sudaro čerpiškai suaugusias kepurėles.
|
|
Hartigo šakotuodegis |
Acervuliai po epidermiu, apskriti, praplyšus apdangalui pasirodo juoda konidijų masė. Konidijakočiai siūliški, bespalviai, apie 35 X 2 µm dydžio.
|
|
Drebulės rauplės |
Pavasarį formuojasi konidijakočiai ir konidiijos, kuriomis infekuojami besiskleidžiantys drebulių lapai. Konidijakočiai 24 µm ilgio, rudos spalvos, susitelkę į kolonijas viršutinėje lapų pusėje. Konidijos 17-38 X 4-8 µm dydžio, geltonai rudos, pailgai elipsoidinės formos, su 2 (4) pertvarėlėmis.
|
|
Iškilusis žievėdžiovis |
Acervuliai po periderma, dažniausiai pavieniai, plokščių, tamsių, apie 2 mm skersmens kauburėlių pavidalo, atsiveria netaisyklingai. Bazinis sluoksnis bespalvis ar rusvas. Konidijakočiai cilindriški, įvairaus ilgio, iki 6 µm storio, ties pagrindu šakoti, su pertvarėlėmis, bespalviai.
|
|
Plokščiasis blizgutis |
Vaisiakūnių kepurėlių paviršius banguotas, gumburiuotas, koncentriškai rievėtas, su kieta, matine iki 1 mm storio luobele, kuri paspaudus įlūžta arba įlinksta, balkšvos, pilkšvai rusvos arba pilkšvos šokolado spalvos, dažnai aptraukta storu kakavos spalvos išbyrėjusiu sporu sluoksniu.
|
|
Beržinis pintenis |
Kepurėlių paviršius lygus, plikas, be rievių, padengtas plona, atsiskiriančia, lengvai pažeidžiama, senstančių šiek tiek sutrūkinėjusia luobele. Jaunų vaisiakūnių kepurėlių paviršius beveik baltas, bet greitai pasidaro balkšvos šiaudų spalvos, pilkai gelsvas, pilkai rusvas arba riešuto kevalo spalvos.
|
|
Tikroji pintis |
Vaisiakūniai daugiamečiai, dažniausiai kanopos, rečiau kepurėlių pavidalo. Plačiu šonu priaugę prie substrato, iki 30 cm skersmens, kieti, sumedėję. Kepurėlių paviršius plikas, padengtas lygia kieta luobele, balkšvai pilkas, juosvai pilkas, pilkšvai rusvas arba juodai pilkas, kiekvienais metais, priaugant naujam sluoksniui platėja, susidaro atskiros metinės rievės.
|
|
Kietoji kempinė |
Kepurėlių paviršius lygus, su siauromis koncentrinėmis vagelėmis, padengtas kieta, senesnių vaisiakūnių – dažnai sutrūkinėjusia luobele, jaunų vaisiakūnių - apšepęs, gelsvai rudas arba pilkšvos žalvario spalvos, vėliau pilkas, pilkšvai juosvas, matinis arba truputį žvilgantis, juodai rudas arba juodas.
|
|
Ąžuolinė kempinė |
Vaisiakūnio himenoforo paviršius gelsvai rudas, tabako arba tamsiai ochrinės spalvos. Poros apskritos, 0,15-0,2 mm skersmens (viename millimetre vidutiniškai 5-6 ), lygiais kraštais. Vamzdeliai ryškiai sluoksniuoti, viename sluoksnyje 2-4 mm ilgio, visų sluoksnių storis iki 12 cm, truputį šviesesni negu trama.
|
|
Eglinė kempinė |
Vaisiakūniai daugiamečiai, dažniausiai plokščių, pusiau apskritų kepurėlių, rečiau kanopų pavidalo. Plačiu šonu prisitvirtinę prie substrato. Ant kamieno pavieniai, rečiau suaugę po 2-3 išilgai kamieno 5-50 x 3-10 x 2-8 cm dydžio, kieti, sumedėję.
|