Sinonimai: Ophiostoma roboris Georgescu & Teodoru, O. quercus (Georgev.) Nannf., Ophiostoma piceae (Münch) Syd. & P. Syd., Ceratocystis roboris Georg. et Teod., C. fagi (Loos) C Moreau, C. cubanica Potl., C quercus, C. piceae (M?nch) B.K. Bakshi,, C. valachicum G. et Teod., Iš viso literatūriniuose šaltiniuose rasta virš 20 sinonimų.
Skyrius | Acomycota | Askomycetai |
Klasė | Sordariomycetes | |
Eilė | Ophiostomales | |
Šeima | Ophiostomaceae |
Ant pažeistų sėklaskilčių pasirodo smulkios juodos dėmės su šviesiai rudais apvadais. Juodos dėmės pamažu padengia visą sėklaskilčių paviršių. Vėliau sėklaskilčiai suminkštėja, patamsėja, lengvai atsiskiria nuo dengiamojo audinio, kuris taip pat būna tamsus. Šio grybo pažeistą gilę galima supainioti su mumifikuota gile (ligos sukelėjas grybas Ciboria batschiana). Tačiau tarp jų pažeidimo pobūdžio yra ryškus skirtumas: juodojo puvinio pažeistos gilės nesiraukšlėja, jose nėra įdubimų ir tuštumų, taip kaip būna mumifikuotose gilėse, tačiau jos po suvilgymo yra mikštos ir lengviau sutrupa pirštuose negu elastingos mumifikuotos sėklaskiltės. Be to, ant Ceratocystis roboris pažeistų sėklaskilčių paviršiaus paprastai plika akimi nesimato jokios grybienos, o ant mumifikuotų sėklaskilčių paviršiaus beveik visada galima surasti daugiau ar mažiau išsivysčiusį tamsiai rudą grybienos sluoksnį.
Medžio rūšis: | Ąžuolas |
Pažeidimo vieta: | Vaisiai |
Pažeidimo pobūdis: | Spalvos pakitimai (puviniai), vaisiakūniai, gilės nelaiku nukrenta |
Pažeidimo laikas: | Rugsėjo, spalio mėn. |
Medžio amžius: | Derantys medžiai |
Pažeistų gilių paviršiuje išauga nedidelės konidijakočių (koremijų) puokštelės, o vėliau ir kriaušės arba rutulio pavidalo periteciai. Jie iš dalies būna įsiterpę į substratą ir paviršiuje matomi tik per dengiamųjų audinių plyšius. Atskirų grybų pavadinimų sukeliančių gilių juodąjį puvinį morfologiniai požymiai skirtingi.
Patogenas vystosi ąžuolo ūglių audiniuose, kurie vėliau apmiršta. Grybas taip pat gali sukelti ir augančių ąžuolų vandens indų mikozinio pobūdžio ligas. Gilės gali būti pažeistos jau ant medžio arba joms nukritus, kontaktuojant su grybo ardančiai veiklai tinkama medžiaga dažniausiai per gilęs apvalkalo įtrūkimus. Ant medžio grybas parazituoja gilės pagrindą o vėliau patenka po gilės apvalkalu. Pažeistos gilės anksčiau laiko nukrinta, o jų sėklaskiltės paprastai yra mažesnės nei sveikų gilių. Ant saugomų ar rudenį pasėtų gilių grybas vystosi toliau dažnai padarydamas daug žalos. Patogenas turi savybę parazituoti kitus grybus (pavyzdžiui ant Cytospora genties grybo vaisiakūnių).
Grybo neįmanoma sunaikinti termoterapijos metu. Taip pat nėra duomenų apie cheminę gilių apsauga nuo antrinės infekcijos. Veiksmingos profilaktinės priemones yra organinių atliekų, o ypač, šakelių fragmentų pašalinimas pamerkiant į vandenį.
Dabkevičius Z., Vasiliauskas A., Žiogas A. Miško fitopatologija. Kaunas: Lututė, 2006. P. 137-140.
Pileckis S., Valenta V., Vasiliauskas A., Žuklys L. Svarbiausių miško medžių kenkėjai ir ligos. Vilnius, 1968. P 138-139.
????????, ?.?. ???????, ?.?., ?????? ?????????????. ????, 1986. C. 130-134, 151-152.
Stocka. T. Choroby owócow dębu. Warszawa, 1997. D. 3-15.