Gauruotoji plutpintė Stereum hirsutum (Willd.) Pers.

Charakteringas ligos bruožas yra vatos pavidalo šviesiai geltona, vėliau geltona su apelsininiu atspalviu grybiena. Pirmiausia išauganti ant gilės apvalkalo, vėliau patenkanti ir auganti po juo. Šioje ligos stadijoje gilių sėklaskiltės lieka išoriškai nepakitusios. Vėliau ant sėklaskilčių paviršiaus ir tarp jų grybiena užaugina plokščius plėviškus, šviesiai kreminės spalvos, 2-3 mm darinius. Gilės apvalkalas prie pagrindo, bet dažnai ir visas paviršius, įgauna šviesiai geltoną atspalvį. Šis spalvos pasikeitimas liudija apie permainas atsiradusias gilės sėklaskiltėse. Grybo apniktų sėklaskilčių paviršius pradžioje yra ryškiai geltonas, kai kada rausvas ir atribotas nuo sveikos dalies tamsesne juostele. Pjūvyje sėklaskiltės yra rausvai rudos. Toliau grybui pažeidžiant gilės vidų, sėklaskilčių audiniai nusidažo balsva spalva su kreminiu atspalviu.

Pažeidimai

Morfologija

Išaugina apelsinų spalvos vaisiakūnius, plaukuota viršutine dalimi. Grybo vaisiakūniai dažniausiai išauga iš gilės apvalkalo plyšių, kai kada susiformuoja prie gilės pagrindo. Jie yra ploni, odiškos konsistencijos, plokšti prigludę prie apvalkalo paviršiaus su į viršų užlenktais gelsvais banguotais kraštais, kartais išlenkto dubenėlio pavidalo. Viršutinė pusė apaugusi tankiais šiurkščiais plaukeliais, rusvai pilkšva. Sporas produkuojantis grybo sluoksnis (himenoforas) geltonas arba rusvai gelsvas, lygus, su neryškiais kauburėliais, koncentriškai zonališkas. Bazidiosporos cilindriškos, 5-7,5 x 2-2,7 mikrometrų.

Biologija

Ekologija

Lapuočių miškuose patogenas labai išplitęs. Grybas sukelia nusilpusių ąžuolų, alksnių, beržų, klevų ir kitų lapuočių kamienų bei šakų ir jų negyvosios medienos mišrųjį gelsvajį puvinį.  Kaip gilių parazitas gali padaryti daug nuostolių, apnikdamas sveikas giles saugyklose - jeigu sėklų partija neišvalyta nuo nukritusių šakelių, medienos fragmentų ir gilių kepurėlių, ant kurių vystosi grybiena. Apsikrėtimo šaltiniu taip pat gali būti gilės infekuotos ankščiau - transportavimo metu mažose nevėdinamoje taroje.

Priemonės

Sėkmingai nuo šio grybo giles galima apsaugoti profilaktinėmis priemonėmis. Efektyvių cheminių priemonių nėra. Reikia žiūrėti, kad tarp sandėliuojamų gilių nebūtų medžiagos ant kurių gali vystytis minėtas grybas, tai yra, šakelių galiukų ar medienos fragmentų.

Literatūra, nuorodos

Dabkevičius Z., Vasiliauskas A., Žiogas A. Miško fitopatologija. Kaunas: Lututė, 2006. P. 137-140.

Pileckis S., Valenta V., Vasiliauskas A., Žuklys L. Svarbiausių miško medžių kenkėjai ir ligos. Vilnius, 1968. P 138-139.

????????, ?.?. ???????, ?.?., ?????? ?????????????. ????, 1986. C. 130-134, 151-152.

Stocka. T. Choroby owócow dębu. Warszawa, 1997. D. 3-15.