Pušies spyglių rūdys
sukėlėjas Žilinė raudonrūdė Coleosporium senecionis (Pers.) Fr.
Sinonimai: Coleosporium tussilaginis (Pers.) Lév. (daugelis autorių Coleosporium gentyje esančias rūšis laiko viena Coleosporium tussilaginis rūšimi).
Anamorfinė stadija: Uredo farinosa ß senecionis Pers.
Skyrius Basidiomycota Papėdgrybiai
Klasė Pucciniomycetes Rūdiniai
Poklasis Incertae sedis
Eilė Pucciniales Rūdiečiai
Šeima Coleosporiaceae Raudonrūdiniai
Sukelia pušų (Pinus L.) spyglių rūdis: ant jų išauga geltonos sporangės su balsvomis apnašomis pakraščiuose. Šias rūdis suleliančio Coleosporium grybo vystymuisi reikalingi du augalai maitintojai: eciai formuojasi ant pušies spyglių, o uredžiai ir teliai - ant įvairių žolinių augalų. Kadangi Coleosporium genties eciai ir eciosporos morfologiškai sunkiai atskiriami, todėl rūšys skirstomos pagal augalus maitintojus (pvz. Coleosporium senecionis - ant Senecio (žilė) genties augalų).
Pažeidimai
Medžio rūšis: Pušis
Pažeidimo vieta: Spygliai
Pažeidimo pobūdis: Vaisiakūniai, išaugėlės ant spyglių
Pažeidimo laikas: Gegužė-liepa
Medžio amžius: Jaunuolynai
Pažeidimus galima sumaišyti su Leucaspis rūšies amarų paknekimais.
Morfologija
Makrociklinė heterooikinė rūšis: spermogoniai ir eciai ant Pinus L. rūšių (P. mugo, P. nigra, P. sylvestris ir kitų), uredžiai ir teliai ant Senecio L. rūšių.
Ant žalių pušies spyglių vasaros pradžioje išauga iki 3 mm rausvai geltonos išaugėlės – eciai, kuriems vėliau atsivėrus paskleidžiamas eciosporų debesis. Spermogoniai būna abiejose spyglių pusėse, maži, rudi kauburėliai. Eciai abiejose spyglių pusėse, iki 3 X 0,5 mm dydžio, 1,5 mm aukščio. Peridis pūsliškas, plonas, vienasluoksnis, netaisyklingai atsiveria. Peridžio ląstelės kampuotos, sienelė 3-4 µm storio, karpota. Eciosporos pailgos arba pailgai ovalios, rečiau rutuliškos, 20-51 X 15-33 µm, apvalkalėlis bespalvis, 3-4 µm storio, stambiai karpotas.
Uredžiai formuojasi žolinių augalų apatinėje lapų pusėje ir ant stiebų, pakriki arba grupėmis, iki 1 mm diametro, oranžiniai, dulka. Urediosporos trumpomis grandinėlėmis, pailgos arba ovalios, 18-30 X 16-24 (23,3 X 19,7) µm, apvalkalėlis 1-2 µm storio, smulkiai karpotas. Teliai apatinėje lapų pusėje ir ant stiebų, oranžiniai arba raudoni šašeliai iki 1 mm diametro. Teliosporos prizmės formos, 65-100 X 18-25 µm, apvalkalėlis bespalvis.
Biologija
Nuo žolinių augalų bazidiosporoms patekus ant pušies spyglių prasideda infekcija. Pirmieji ligos požymiai pasirodo pavasarį, grybienai peržiemojus spyglyje. Ant spyglio pasirodo dėmės, po spyglio epidermiu formuojasi spermogoniai. Praėjus 2 savaitėms infekcijų vietose susiformuoja eciai. Pavasarį ant suaugusių ir jaunų pušų, taip pat ant vienmečių daigų spyglių atsiranda gelsvų pūslelių, kurios pratrūksta ir paberia sporų masę. Spygliai (išskyrus vienmečių sėjinukų spyglius) išlieka visą laiką žali ir gyvi, tik pūslelių vietose audiniai pagelsta. Eciosporos barstomos iki vasaros pabaigos, vėjo pernešamos ant žolinių augalų lapų, ant kurių po kelių dienų susiformuoja oranžinės spalvos dėmės – uredžiai. Grybinės infekcijos paveiktos pušys apsilpsta, tampa ne tokios atsparios kitoms grybinėms ligoms bei vabzdžių pažeidimams. Vienmečiai pušų sėjinukai dėl Coleosporium sp. infekcijos gali sunykti.
Ekologija
Rūdinis grybas Coleosporium dažniausiai pažeidžia šias pušų rūšis : Pinus sylvetris, Pinus mugo, Pinus nigra. Dažniau pažeidžia jaunų pušų spyglius, bet galimi ir suaugusių medžių spyglių pažeidimai.
Priemonės
Pušų spyglių rūdžių Lietuvoje aptinkama beveik visur, tačiau apie jų didesnę žalą konkrečios informacijos nėra. Dvimečiams ir vyresnio amžiaus medeliams apsaugoti siūlomi profilaktiniai purškimai 1 % bordo skysčiu – pirmą kartą pavasarį, o antrą kartą birželio mėn. pradžioje. Šalia auginamų jaunų pušaičių (ypač medelynuose) šalinti galimus žolinius augalus maitintojus (Senecio, Tussilago, Schizanthus, Tropaeolum, Calendula, Melampyrum ir kt. genčių)
Literatūra, nuorodos
Butin H. Tree diseases and disorders. Cause, biology and control in forest and amenity trees. Oxford. New York, Tokyo: Oxford Univ. Press, 1995. P. 37-38.
Coleosporium senecionis. Iš Species Fungorum [Interaktyvus]. 2011, [žiūrėta 2011-11-03]. Prieiga per internetą: http://www.speciesfungorum.org/Names/NamesRecord.asp?RecordID=233039
Dabkevičius Z., Vasiliauskas A., Žiogas A. Miško fitopatologija. Kaunas: Lututė, 2006. P. 166.
Hartmann G., Nienhaus F., Butin H. Medžių ligų ir kenkėjų atlasas. Medžių susirgimų diagnostika. Vilnius: Petro ofsetas, 2005. P. 83.
Lietuvos grybai/Lietuvos MA Botanikos inst., VU.- Vilnius: Mokslas, 1991. T. 5, Kn. 1: Rūdiečiai (Uredinales)/ A. Minkevičius, M. Ignatavičiūtė. - p. 63-74.