Melolontha sp.

Pažeidimai 

Morfologija 

Lervos stambios „C" raidės formos. Turi rudą galvą ir tris poras kojų. Užauga iki 65 mm ilgio. Pilvelio galas maišelio formos, tamsesnis - persišviečia žarnų turinys. Paskutiniame pilvelio segmente yra dvi išilginės, beveik lygiagrečios ritinio formos dygliukų eilės (po 22-30 dygliukų).

Paprastojo ir miškinio grambuolio lervos tarpusavyje beveik nesiskiria.

Biologija 

Lervos vystosi 3-4 metus. Neriasi 2 kartus ir turi 3 vystymosi ūgius. Lervos ūgis nustatomas pagal galvos plotį: I (vienmetės) - 2,5 mm, II (dvimetės) - 4,2 mm, III (trimetės ir keturmetės) - 7,0 mm. Iš kiaušinių išsivysčiusios lervos rugpjūčio-rugsėjo mėn. leidžiasi gilyn (70-120 cm), kur ir žiemoja. Ketvirtais-penktais metais birželio-liepos mėn. (30-50 cm gylyje) virsta lėliukėmis, o vėliau (liepos-rugpjūčio mėn.) - vabalais. Generacija vystosi 4-5 metus.

Grambuoliai turi mažai natūralių priešų, todėl jų masinis žuvimas (ypač lervų), susijęs su kokiomis nors ligomis ar parazitais, yra retas reiškinys. Populiacijos dažniau kenčia nuo nepalankių meteorologinių sąlygų. Lervų skaičius žymiai sumažėja po gilaus dirvos įšalo. Drėgnesnėse augavietėse grambuolio lervas puola grybelis Botrytis tenella, kuris atskirais atvejais pažeidžia nuo 25 iki 30%. Iš vabzdžių grambuolių lervas parazituoja tachinos Dexia rustica F.,  Microphthalma disjuncta Wied., vapsvos Tiphia femorata F.  ir Scolia sp. Taip pat lervas parazituoja Psammomermis genties kirmėlės ir kai kurios bakterijų rūšys, pvz.: Bacillus melolonthae.

Ekologija 

Dažni, ypač gausūs pietinėje ir rytinėje Lietuvoje. Labiausiai kenkia pušims, beržams. Vasarą lervos (80%) laikosi dirvos paviršiuje (2-20 cm gylyje). Lervos migruoja vertikaliai dėl drėgmės ir temperatūros svyravimų. Jaunos lervutės minta plonomis šaknelėmis ir humusu. Daroma žala menka ir mažai pastebima. Paaugę maitinasi storesnėmis šaknimis, pergrauždamos jas ar išgrauždamos gilias žaizdas, todėl 2-3 ūgio lervos pačios žalingiausios.

Grambuolių lervos vengia vietų, kur auga kryžmažiedžiai augalai: lubinai, dobilai, šeivamedžiai ir kiti. Vengia tankių, dirvą užpavėsinančių pasėlių, senų pievų.

Priemonės 

Medelynuose pagrindinė apsaugos priemonė - geras dirvos įdirbimas, purenimas, pūdymavimas.

Pušį juostomis mišrinti su beržu (grambuolių lervos mieliau renkasi lapuočių medžių rūšių šaknis nei spygliuočių).

Kultūras reikia sodinti gausiausio vabalų skraidymo metais.

Medelynuose naudojamas dirvos apnuodijimas insekticidais, tačiau cheminių preparatų naudojimas yra toksiškas ir mažai veiksmingas, be to neigiamai atsiliepia visai dirvožemio mikrofaunai.

Biologinis kovos būdas - sudaryti palankias sąlygas grambuolius naikinantiems paukščiams ir žinduoliams gyventi ir daugintis. Iš paukščių daugiausia grambuolių sunaikina varnėnai, strazdai, kėkštai, pelėdos; iš žinduolių - kurmiai, pelėnai ir barsukai.

Literatūra, nuorodos

Belova, O.; Milišauskas, Z.; Padaiga, V.; ir kt. Miško apsaugos vadovas. Kaunas, 2000.

Pileckis, S. Lietuvos fauna: Vabalai, II tomas. Vilnius, 1997.

Ostrauskas Henrikas.Grambuoliai - miškų ir sodų rykštė. Iš Sodo spalvos [Interaktyvus]. 2005, gegužė [žiūrėta 2007-07-26]. Prieiga per internetą: http://henrikasostrauskas.tripod.com/Sodo_spalvos2005-5.pdf