Lietuvoje laupydami medžių žievę, nukąsdami ūglius ir į kamieną valydami nuo ragų odą didžiausią žalą miškams daro briedžiai, stirnos ir elniai.

Stambiausi mūsų krašto graužikai. Tvenkdami upelius, melioracijos griovius bei kanalus užtvindo miško plotus, kur dėl gruntinio vandens lygio pasikeitimo medžiai nudžiūna. Apgraužia medžius.

Iš pelinių graužikų Lietuvoje dažniausiai sutinkamos ir daugiausiai žalos apgrauždamos žievę padaro: geltonkaklė pelė, miškinė pelė, pievinis pelėnas, miškinis pelėnas.

Pilkasis kiškis nukanda medžių ūglius, nugraužia žievę. Dažnas.

Kormoranų išmatose esančios toksinės medžiagos nudegina medžių šaknis. Nerasdamas tinkamų medžiagų lizdų statybai gali laužyti medžių šakas.

Juodųjų meletų iškaltuose, tačiau nebegyvenamuose uoksuose, apsigyvena uldukai, kuosos, lututės, širšuolai, bitės, miegapelės ir šikšnosparniai. Priskaičiuojama virš 60 rūšių, kurios naudojasi meletų apleistais uoksais. Keletas rūšių juose peri, slepia maisto atsargas, nakvoja. Todėl meletos miško ekosistemoje vaidina svarbų vaidmenį.

Apgraužia medžių ir krūmų pumpurus, jauni ūglius, žievę.

Aktyviausi prietemoje ir naktį. Gyvena bandomis.

Aktyvus visais metų laikais.