Sciurus vulgaris L.

Apgraužti medžių ir krūmų pumpurai, jauni ūgliai, žievė.

Pažeidimai

Morfologija

Nedidelis žvėrelis su ilga papurusia uodega. Ausys ilgos, žiemą jų viršūnėse styro ilgų kietų plaukų kuokšteliai. Galūnės penkiapirštės, užpakalinės ilgesnės už priekines. Priekinių kojų I pirštas mažytis ir be nago, visi kiti pirštai su aštriais lenktais nagais. Kailiukas tankus ir švelnus, plaukai vidutinio ilgio. Papurusi uodega apaugusi ilgais plaukais. Žiemą nugara ir šonai pilki su rusvu atspalviu, vasarą – raudonai rudi. Kūno apačia žiemą ir vasarą gelsvai balta, o kojos šviesiai rudos. Šeriasi du kartus per metus. Pavasarinis šėrimasis prasideda balandžio mėnesį. Vasarinis kailiukas retesnis ir ne toks švelnus kaip žieminis, plaukai trumpesni. Rudenį šeriasi maždaug rugsėjo vidury. Vasarinius plaukus pridengia ilgesni žieminiai plaukai, todėl kailiukas sutankėja. Sveria 200 – 300 g. Patinai ir patelės dydžiu beveik nesiskiria.

Biologija

Veisiasi du kartus per metus: pavasarį ir vasarą. Pirmoji ruja būna vasario mėn., antroji – nuo gegužės iki birželio pradžios. Nėštumo trukmė  - 38 – 39 dienos. Veda 3 – 8 jauniklių. Jaunikliai gimsta akli ir pliki. Juos patelė žindo apie 6 savaites. Mėnesio jaunikliai praregi ir pradeda laipioti po medžius. Dviejų mėnesių jie jau savarankiški. Aktyvios visą dieną, tačiau maitinasi dažniausiai ryte ir vakare. Kai darganotas oras, o žiemą per didesnius šalčius ir pūgas po kelias dienas tūno lizde. Ant žemės nusileidžia tik ieškodama maisto.

Ekologija

Gyvenamoji aplinka - miškas, tačiau galima aptikti ir parkuose, miestų bei gyvenviečių želdiniuose. Labiausiai mėgsta brandžius miškus, kur yra eglių, pušų, ąžuolų, skroblų, gausus lazdyno pomiškis. Gyvena medžių drevėse arba suka lizdą 5 – 10 m aukštyje ant medžių (dažniausiai eglės) šakų arti kamieno. Lizdas rutulio formos (skersmuo – 24 – 35 cm), su 1-2 angomis. Lizdo karkasas iš to paties medžio šakų, o vidus išklotas žole, lapais, plunksnomis. Laikinam prieglobsčiui pasinaudoja šarkų, varnų ir kitų paukščių lizdais. Kartais įsikuria paukščiams iškeltuose inkiluose. Viena voverė paprastai turi kelis lizdus. Kartais viename lizde būna 2 – 3 voverės.
Minta spygliuočių ir kitų medžių sėklomis, pribrendusiais riešutais, gilėmis, vaisiais, uogomis, grybais, medžių ir krūmų pumpurais, jaunais ūgliais, žieve, kerpėmis, žolių sėklomis. Spygliuočių sėklos sudaro 20-50 % raciono, o gilės (esant gausiam jų derliui) – net iki 60 %. Šiek tiek ėda ir gyvūninio maisto – skruzdžių ir jų perų, vabzdžių, jų vikšrų, apgraužia rastus ant žemės kaulus, ragus. Kartais gali suėsti paukščių kiaušinius ar išsiritusius jauniklius. Žiemai kaupia maisto atsargas: rudenį ant medžių šakų prismaigsto grybų, žemėje slepia giles ir riešutus

Priemonės

Kovos priemonės netaikomos.

Literatūra, nuorodos