Ąžuolinė kempinė Phellinus robustus  (P.Karst.) Bourdot et Galzin.

Sinonimai: Agaricus aestriplex (E.H.L. Krause), Fomes calkinsii (Murrill) Sacc. et. D. Sacc., Fomes haematoxyli (Murrill) Sacc. et. D. Sacc., Fomes robustus P. Karst., Fomes texanus (Murrill) Sacc. et. Trotter, Fomitiporia robusta (P. Karst.) Fiasson et. Niemelä, Ochroporus robustus (P. Karst.) J Schröt. Ex Donk.

Sistematika
Karalystė  Fungi Grybai
Skyrius Basidiomycota Papėdgrybūnai
Klasė Agaricomycetes Agarikiečiai
Eilė Hymenochaetales
Šeima Hymenochaetaceae
Gentis Phellinus Kempinė

Literatūroje aprašyta keletas ąžuolinės kempinės formų ir 1 varietetas, kurie skiriasi daugiausia pagal tai, ant kokio medžio ar krūmo auga.

Pažeidimai
Medžio rūšis: Ąžuolas, retai kaštonas, lazdynas, klevas, skroblas.   
Pažeidimo vieta: Gyvų ąžuolų, bukų kamienai, kartais kelmai.   
Pažeidimo pobūdis: Sukelia gelsvai baltąjį juostuotąjį ąžuolo branduolio puvinį.   
Pažeidimo laikas: Vegetacijos metu.   
Medžių amžius: Vyresnio amžiaus ąžuolai. 

Požymiai
Vaisiakūniai daugiamečiai, gumbo, kanopos, kartais šoninių kepurėlių pavidalo, tvirtai priaugę prie substrato, dideli (iki 25 cm skersmens, iki 15 cm storio), beveik sumedėję, kieti. Jaunų kepurėlių paviršius beveik lygus, apšepęs, smulkiai gumburiuotas, vėliau koncentriškai vagotas, plikas, pilkšvai rudas ir beveik juodas. Puvinio pažeista mediena tampa ruda, velesnėse puvimo stadijose tarp pažeistos ir sveikos medienos sluoksnių dėl susitelkusios rudos spalvos grybienos atsiranda plonų vingiuotų tamsios spalvos linijų.

Morfologija
Vaisiakūnio himenoforo paviršius gelsvai rudas, tabako arba tamsiai ochrinės spalvos. Poros apskritos, 0,15-0,2 mm skersmens (viename millimetre vidutiniškai 5-6 ), lygiais kraštais. Vamzdeliai ryškiai sluoksniuoti, viename sluoksnyje 2-4 mm ilgio, visų sluoksnių storis iki 12 cm, truputį šviesesni negu trama. Trama iki 3 cm storio, sumedėjusi, kieta, dažniausiai neryškiai juostuota, gelsva, gelsvai arba rausvai ruda, pjūvyje šilkiško blizgesio. Bazidės buožiškos, 10-15 x 7-10 mikrometrų.  Sporos kiaušiniškos arba rutuliškos, lygiu storu apvalkalėliu, menkai nusmailėjusiu pagrindu, tarsi su snapeliu, 6 - 8 x 5,5 –7 mikrometrų, gelsvos.

Biologija
Parazituoja ąžuolus sukeldamas gelsvai baltąjį juostuotąjį ąžuolo branduolio puvinį, išplintantį ir periferinėje medienoje bei luobe, dėl ko gali susidaryti paprastos arba vėžinės žaizdos. Medžiai gali būti infekuoti per padarytas žaizdas.

Ekologija
Auga ąžuolynuose, lapuočių miškuose su ąžuolais, parkuose dažniausiai ant gyvų ąžuolo kamienų, neretai gana aukštai ant medžio, kartais ant kelmų. Retai pasitaiko ant gyvų kaštonų, lazdynų, klevų, skroblų, bukų.

Priemonės
Nepažeisti medžių ugdomųjų kirtimų metu. Šalinti kempinėtus medžius.

Literatūra, nuorodos:
Dabkevičius Z., Vasiliauskas A., Žiogas A. Miško fitopatologija. Kaunas: Lututė, 2006. P. 232-249.
Pileckis S., Valenta V., Vasiliauskas A., Žuklys L. Svarbiausių miško medžių kenkėjai ir ligos. Vilnius, 1968. P. 149-175.
Gricius A., Matelis A. Lietuvos grybai VI dalis. Vilnius, 1996. P. 37-80.

 


Ąžuolinė kempinėĄžuolinė kempinėĄžuolinė kempinė

Kenkėjų paieška

 Šaknys 
 Stiebas 
 Šakos / ūgliai 
 Spygliai / Lapai 
 Pumpurai / žiedai / vaisiai 
 Medelynas