Gremmeniella abietina (Lagerb.) Morelet.
pušies sėjinukų vėžys, pušies ūglių vėžys, skleroderijozė, brunchorstija
Ascocalyx abietina (Lagerb.) Schlapfer-Bernhard, Scleroderris lagerbergii Gremmen, (nelyt.) Brunchorstia pinea (Karsten) Hohn.
skyrius Ascomycetes
klasė Ascomycota
poklasis Leotiomycetidae
eilė Helotiales
šeima Helotiaceae
Nutirpus sniegui anksti pavasarį ligos pažeistų pušaičių viršutinėje ūglių dalyje spygliai ima gelsti, vėliau tampa raudonai rusvi, nudžiūna. Plintant infekcijai džiūsta šakelės ir šakos. Ūglių vėžiu sergančių dvimečių -trimečių pušaičių būdingas požymis - nudžiūvę spygliai lieka kaboti skėčio pavidalu.

 

Pažeidimai
Medžio rūšis: Pušis, eglė
Pažeidimo vieta: Ūgliai, spygliai
Pažeidimo pobūdis: Parudavę ir deformuoti spygliai žaizdos ant ūglių
Pažeidimo laikas: Kovas-birželis, rugsėjis-lapkritis
Medžio amžius: Įvairaus amžiaus medžiai, liga dažniausiai pasireiškia jaunuolynuose
Panašius požymius sukelia ir kitos grybinės infekcijos (pvz. Cenangium ferruginosum).

 

Morfologija

Nelytinės grybo stadijos vaisiakūniai formuojasi ant negyvų pumpurų ir pailgėjusių ūglių, dažnai pirmais metais. Tai rutuliška apie 2 mm skersmens juodos spalvos piknidė, turinti permatomas konidijas, lenktas kaip pjautuvas. Var. pinea konidijos yra sudarytos iš 3-4 ląstelių (kamerų) ir 24-48 X 2,5-3,5 μm dydžio; var. cembrae jos yra 6-8 ląstelių ir iki 73 μm ilgio. Lytinės stadijos vaisiakūnis yra rudai juodas apotecis, 0,5-1,2 mm skersmens, askai turi 3-4 ląsteles, bespalvės askosporos 14-20 X 3,3-5,0 μm dydžio. Var. cembrae atveju apoteciai pasitaiko dažnai, var. pinea atveju jie retai formuojasi ir dažniausiai tik antrais po infekcijos metais.

 

Biologija

Pirmuosius ligos simptomus aptinkami žiemos pabaigoje-anksti pavasarį: skersiniame ūglio pjūvyje matyti parudavęs pumpuro pagrindas bei išsiskiriantys sakai iš pumpurų. Vėliau ūglių viršūnėse ima ruduoti spygliai. Ant nudžiūvusių sėjinukų pumpurų ir ūglių rudenį susidaro vaisiakūniai - tai nelytinės grybo stadijos - Brunchorstia pinea piknidės. Piknidėse esančiomis konidijomis apkrečiami nauji ūgliai bei pumpurai.

 

Ekologija

Pušų bei kitų spygliuočių liga, nuo kurios dažnai nukenčia ne tik daigai, bet ir miško želdiniai, jaunuolynai ir net brandūs medynai. Pušies ūglių vėžys labiausiai pažeidžia paprastąją pušį Pinus sylvestris, kalninę Pinus mugo, kedrinę Pinus cembra, veimutinę Pinus strobus, juodąją Pinus nigra, europinį kėnį Abies alba bei paprastąją eglę Picea abies.

Europoje yra žinomi du varietetai su skirtingomis nelytinėmis dauginimosi stadijomis ir augalais šeimininkais: Brunchorstia pinea var. cembrae Morelet forma parazituoja daugiausia ant Pinus cembra Alpėse, tuo tarpu Brunchorstia pinea var. pinea - žemesnėse vietose paprastai ant Pinus nigra ir kitų pušų rūšių, rečiau ant Picea abies.

 

Priemonės

Nesodinti želdinių šlapiose vietose, vengti pernelyg tankių želdinių, želdiniams naudoti atsparesnes ūglių vėžiui provenencijas.

Profilaktinis fungicidų naudojimas (nuo birželio iki rugsėjo mėn.) medelynuose.

 

Literatūra, nuorodos

Butin, H. Tree Diseases and Disorders. Causes, Biology and Control in Forest and Amenity Trees. Oxford, New York, Tokyo, 1995.

Dabkevičius, Z.; Vasiliauskas, A.; Žiogas, A. Miško fitopatologija. Kaunas, 2006.

Hartmann, G.; Nienhaus, F.; Butin, H. Medžių ligų ir kenkėjų atlasas. Medžių susirgimų diagnostika. Vilnius, 2005.


Spygliuočių ūglių vėžysSpygliuočių ūglių vėžysSpygliuočių ūglių vėžysSpygliuočių ūglių vėžysSpygliuočių ūglių vėžysSpygliuočių ūglių vėžys

Kenkėjų paieška

 Šaknys 
 Stiebas 
 Šakos / ūgliai 
 Spygliai / Lapai 
 Pumpurai / žiedai / vaisiai 
 Medelynas