Pažeidimai

Kriaušlapinė auksarūdė - Chrysomyxa pyrolata (Koern.)

Pažeisti kankorėžiai būna nenormaliai sušiaušti, plačiai išsiskleidžia ir įgauna tamsiai rudą atspalvį. Vidinėje žvynelių pusėje susidaro daugybė rutuliškų, spuogelių. Grybo teleutosporinė stadija vystosi ant kriaušių lapų. Šis grybas sutinkamas rečiau nei erškėtinė balkšvarūdė.

Morfologija

Spermogoniai susidaro vidinėje kankorėžių žvynų pusėje po epidermiu, plokšti, iki 90 mikrometrų skersmens, gausūs. Eciai taip pat vidinėje žvynų pusėje po epidermiu, 4-6 mm skersmens, rusvai rudų pūslelių pavidalo, po 1-2 ant kiekvieno žvyno. Peridis bespalvis, atsiveria netaisyklingai. Ląstelės elipsoidinės arba apvalios, viena kitą šiek tiek dengia, tankiai karpotos. Eciosporos elipsoidinės oranžiškai geltonos, 25-36×20-30 mikrometrų dydžio, apvalkalėlis iki 4,5 mikrometrų storio, bespalvis, apaugęs prizmės formos karputėmis, 3-4(6) mm skersmens. Urėdžiai susidaro ant difuzinės grybienos, oranžiniai, išsidėstę po visą apatinį lapo paviršių. Uredosporos beveik rutuliškos arba elipsoidinės, 18-31×15-24 mikrometrų dydžio, oranžiškai geltonos, apvalkalėlis stambiai karpotas, bespalvis. Teliai apatinėje lapo pusėje po epidermiu, iš pradžių gelsvi, vėliau ryškiai rudai raudoni, apie 0,5 mm skersmens, vienodai pasiskleidę po visą paviršių. Teliosporos vienaląstės, sukibusios į vertikalias grandinėles, iki 100-140 mikrometrų ilgio, elipsoidinės arba beveik cilindriškos, 12-20×6-9 mikrometrų dydžio, apvalkalėlis 1 mikrometro storio, lygus, bespalvis.

Biologija

Grybas žiemoja nukritusiuose lapuose, o pavasarį išaugina bazides ir subrandina bazidiosporas, kuriomis apkrečiami jauni eglių kankorėžiai. Ant eglių kankorėžių išauga eciai su eciosporomis. Išbyrėjusios eciosporos patenka ant įvairių kriaušlapių lapų kur ir tęsiasi tolesnis grybo vystymosi ciklas.

Ekologija

Makrociklinė heterooikinė rūšis: spermogoniai ir eciai ant įvairių rūšių eglės kankorėžių, uredžiai ir teliai ant Pyrolaceae (Lind.) šeimos augalų. Lietuvoje didžiausią žalą daro pažeisdama paprastosios eglės kankorėžius.

Ievinė balkšvarūdė - Thekopsora areolata (Fr.)

Grybas pažeidžia egiės kankorėžius, ant kurių parazituoja ecidialinė jo stadija. Pažeidimai kaip ir kriaušlapinių auksarūdžių.

Morfologija

Ecidės išauga vidinėje kankorėžių žvynų pusėje ir pastebimos kaip rusvai rudi rutuliukai 1-1,5 mm dydžio. Ecidiosporos kiaušiniškos, gelsvos, 20-28×16-20mkm dydžio, su stora luobele. Ji pastebima kaip geltonos dėmės. Uredosporos elipsiškos 15-21×10-15 mikrometrų dydžio, bespalvės „dygliuotos“. Teleutosporos rusvos o vėliau beveik juodos spalvos sustorėjusiose grybo dėmėse, išsidėsčiusiose po epidermiu. Sporos pailgos-prizmiškos, su 1-3 skersinėmis pertvarėlėmis, 20-28×8-20 mikrometrų dydžio.

Biologija

Pavasarį ant bazidiosporomis užsikrėtusių kankorėžių išauga eciai su eciosporomis. Išbyrėjusios eciosporos patenka ant ievų lapų ir sudygsta. Grybas suformuoja uredžius su uredosoromis, o iš uredosporų formuojasi teliai su teleutosporomis. Teleutosporos išauga vasaros pabaigoje ant viršutinės ievų lapų pusės, šioje stadijoje grybas žiemoja nukritusiuose lapuose. Po žiemos ant teleutosporų išauga bazidiosporos, kurios užkrečia eglės kankorėžius.

Ekologija

Ecidės išauga vidinėje kankorėžių žvynų pusėje. Pažeisti kankorėžiai tamsėja, jų žvynai stipriai atsilenkia.pažeistuose kankorėžiuose nesivysto sėklos. Grybiena vystosi taip pat ir medžio šakose. Augalas tarpininkas- ieva. Uredosporine grybo stadija vystosi ant apatinės ievų lapų pusės.

Apsauga

Vieno ir kito grybo pažeistuose eglių kankorėžiuose sėklos neišsivysto arba būna blogo daigumo. Praktiškai beveik nėra racionalių priemonių kuriomis galima būtų apsaugoti kankorėžius ir sėklas nuo apsikrėtimo rūdimis. Tačiau netenka abejoti, didžiausia sveikų sėklų išeiga bus, jeigu surinksime sveikus, rūdžių nepažeistus kankorėžius. Todėl yra svarbu atidžiai rinkti kankorėžius arba surinkus juo papildomai rūšiuoti.

Literatūra, nuorodos