Talpa europaea  L.

Pažeidimai

Morfologija

Kūnas cilindriškas. Priekinės kojos trumpos su plačiomis letenomis ir ilgais plačiais nagais. Kaklas nežymus. Šnipelio šonuose išsidėstę ilgi lytėjimo plaukai – vibrisės. Akys 1 mm didžio. Ausys be kaušelių. Ausies angą dengia odos raukšlė. Kailiukas trumpaplaukis, švelnus, tamsiai pilkas ar juodas. Kartais kūno apačia būna rusva. Pasitaiko kurmių su oranžiniu, geltonu, šviesiai pilku ar baltu kailiuku. Kailiukas tankus visais metų laikais, tik vasarą akuotplaukiai būna trumpesni negu žiemą. 

Biologija

Aktyvus visais metų laikais. Anksti pavasarį, nutirpus sniegui, naudojasi senais urvais. Nuo balandžio vidurio pradeda aktyviai rausti naujus, o žiemą aprimsta. Urvai būna paviršiniai ir giluminiai. Paviršinius urvus 1-5 cm gylyje paprastai rausia pavasarį ir vasarą. Giluminiai – 5-25 cm, kartais net 60-90 cm, gylyje. Rausdamas tokį urvą žemę išstumia į paviršių. Taip susidaro kurmiarausiai. Giluminiais urvais naudojasi keletą metų. Jaunikliams vesti išrausia erdvesnę lizdavietę, kurią iškloja sausa žole ir lapais. Ties ta vieta kurmiarausiai paprastai būna didesni. Nustatyta, kad urvais juda gana greitai ir gali nukeliauti iki 4 km.
Poruojasi kovo – balandžio mėn. Nėštumo trukmė – 35 – 40 dienų. Gegužės – birželio mėn. patelė veda 2 – 9 (vidutiniškai 5) plikus ir aklus jauniklius. Juos žindo apie mėnesį. Penkių šešių savaičių jaunikliai pradeda gyventi savarankiškai. Rugsėjo mėn. jie jau būna tokie kaip suaugusieji.
Aktyvumas priklauso nuo maisto gausumo dirvoje. Jo medžiagų apykaita labai intensyvi, todėl net sočiai priėdęs po 4-5 val. vėl ieško maisto. Alkanas po 6-13 val. žūsta iš bado.

 

Ekologija

Mėgsta vidutinio drėgnumo humusingas dirvas. Vengia pelkių ir sausų smėlingų dirvų. Gyvenamąją vietą keičia sezoniškai. Pavasarį dažnesni aukštesnio reljefo vietose, atviruose plotuose. Vasarą pasitraukia į pamiškes, krūmus, sodus ir pagriovius. Rudenį, nuo spalio, plačiai pasklinda po laukus ir pievas, bet žiemai vėl grįžta į mažiau atvirus plotus. Ypač mėgsta daržus. Čia jie aptinkami visą laiką.
Minta gyvūniniu maistu. Žiemai kaupia maisto atsargas. Sliekai sudaro 79 % raciono, vabalai - 14 %, apie 3 % - dvisparniai, 2 % - plėviasparniai, o likusią dalį – dėlės, moliuskai, vorai, šimtakojai, drugiai.
Kurmius gaudo plėšrieji žvėreliai ir paukščiai, krankliai, garniai, gandrai. Daug žūsta per pavasarinius potvynius, įdirbant žemę, žiemą staiga atšalus orui.
Rausdami žemę, pagerina dirvos aeraciją. Išraustuose plotuose greičiau atželia medžiai ir krūmai. Naudingi žemės ir miškų ūkiui, nes naikina vabzdžių kenkėjų lervas. Tačiau pievose, daržuose, medelynuose dažnai pažeidžia augalų šaknis, užpila žemėmis daigus.

Priemonės

Kovos priemonės galėtų būti taikomos medelynuose.

Literatūra, nuorodos