Dryocopus martius L.

Pažeidimai

Morfologija

Juodoji meleta yra varnos dydžio (kūno ilgis 45-57 cm). Tai didžiausias Lietuvoje perintis geninių šeimos paukštis. Nuo genių aiškiai skiriasi juoda spalva ir dydžiu. Patinas juodas, raudonas tik viršugalvis. Nugara metalo blizgesio. Kūno apačia pilkai juoda. Snapas balsvai juosvas. Kojos pilkos. Rainelė šviesiai geltona. Patelės pakaušis raudonas. Jaunikliai panašūs į suaugėlius. Dar uokse esantys jaunikliai priklausomai nuo lyties turi suaugusiems būdingas raudonas dėmes galvos srityje. Vienintelis patikimas jų apdaro skirtumas nuo suaugusių individų tas, kad juodos plunksnos neturi žvilgesio. Jaunikliai išsirita pliki, jų oda rausva. 

Biologija

Juodoji meleta aptinkama dideliuose mišriuose ir spygliuočių miškuose su senais medynais ir pavieniais senais medžiais. Tinkamose buveinėse tai įprastas paukštis, tačiau nėra gausus. Gyvena atokiuose miško sklypuose, siaurose neiškirsto miško kulisose ar net kirtavietėse paliktuose pavieniuose medžiuose. Tačiau gali įsikurti ir žmogaus kaimynystėje šalia sodybų, kelių, poilsiaviečių ir kitų žmonių lankomų vietų.
Dažniausiai laikosi pavieniui. Per tuoktuves ir patinas, ir patelė aktyvūs ir labai triukšmingi. Skraido žemiau medžių viršūnių, retai pakyla virš lajos. Nakvoja uoksuose. Turi pasirinkusi keletą vietų. Lizdavietės pastovios. Žiemą laikosi netoliese ir grįžta į lizdą nakvoti. Pasirinktame medyne meleta išsikala keletą uoksų. Viename iš jų peri. Uoksus kala brandžiuose dideliuose medžiuose, kurie iš vidaus dažniausiai būna pažeisti puvinio. Uokso anga dažniausiai būna 4-15 m aukštyje nuo žemės paviršiaus. Kartais viename kamiene iškala 2-3 ir daugiau uoksų. Gūžtos nesuka, kiaušinius deda ant skiedrų. Deda 3-5 baltus, žvilgančius 34,9 x 25,9 mm dydžio kiaušinius. Kiaušinių svoris 10-12 g.. Peri abu poros nariai, 12-14 dienų. Jaunikliai išsirita akli ir pliki. Gūžtoje jaunikliai išbūna 24-28 dienas. Jiems palikus gūžtą, visa šeima apleidžia lizdavietę ir 2-3 savaites slapstosi miške. Vėliau vada išyra.

Ekologija

Europoje gyvenančių juodųjų meletų 80% maisto racijono sudaro įvairių skruzdėlių rūšių suaugėliai (raudonkrūtė, europinė, juodoji, rudoji miškinė, tamsioji, siauragalvė, juodoji žeminė (sodinė), juodoji medžių stuobrinė) ir apie 15% medienoje ar po žieve gyvenantys vabalai (kinivarpos, ūsuočiai), kiti vabzdžiai ir vorai. Likusią dalį sudaro sraigės ir augalinis maistas (slyvų, obelių, šermukšnių, mėlynių, amalų vaisiai). Mitybos racioną sudarančios dalys kinta priklausomai nuo geografinės padėties ir metų laiko.
Juodųjų meletų iškaltuose, tačiau nebegyvenamuose uoksuose, apsigyvena uldukai, kuosos, lututės, širšuolai, bitės, miegapelės ir šikšnosparniai. Priskaičiuojama virš 60 rūšių, kurios naudojasi meletų apleistais uoksais. Keletas rūšių juose peri, slepia maisto atsargas, nakvoja. Todėl meletos miško ekosistemoje vaidina svarbų vaidmenį.  

Priemonės

Nežalingas. Kovos priemonės netaikomos.

Literatūra, nuorodos

Fauna, 1991. Lietuvos fauna. Paukščiai, D. 2, V.: Mokslo;
http://www.deutschewildtierstiftung.de/uploads/media/wissen_schwarzspecht_mehrwissen.pdf;
http://www.birdlife.lt/web/lod/pazink-paukscius.