Sąrašai | ||
---|---|---|
Pušinė kempinė |
Vaisiakūniai daugiamečiai, dažniausiai plokščių, pusiau apskritų kepurėlių, rečiau kanopų pavidalo. Plačiu šonu prisitvirtinę prie substrato. Ant kamieno pavieniai, rečiau suaugę po 2-3 išilgai kamieno 5-50 x 3-10 x 2-8 cm dydžio, kieti, sumedėję.
|
|
Raudonkraštė pintainė |
Vaisiakūniai daugiamečiai, kanopos ar kepurėlių pavidalo, šonu priaugę prie substrato, pavieniai (rečiau suaugę po kelis), iki 40 cm ilgio, iki 25 cm pločio, 410 (15) cm storio, kamštiški arba sumedėję, kieti.
|
|
Valgomojo geltonpintė |
Vaisiakūniai vienmečiai, auga nuo pavasario iki rudens. Kepurėti, dideli (iki 40 cm skersmens, iki 5 cm storio), čerpiškai suaugę po kelis, rečiau pavieniai, plokščių, pusiau apskritų, vėduokliškų arba kastuviškų kepurėlių pavidalo, plačiu kraštu prisitvirtinę prie substrato, neretai ties pagrindu kraštai suaugę į čerpišką masę, švieži vandeningi, mėsingi, išdžiūvę lengvi, kreidos konsistencijos, trapūs, malonaus grybų kvapo.
|
|
Įžulnusis skylenis |
Vaisiakūniai retai sutinkami. Jie vienmečiai, plačiai išsiplėtę, išsivysto po medžių žieve (kuri vėliau nukrinta), jauni minkšti, odiški, vėliau plaušingi ir sutrūkinėjantys, išdžiūvę kieti ir trapūs, sudaryti beveik vien iš vamzdelių.
|
|
Guobų maras |
Guobų maro ligai charakteringi išoriniai požymiai: lapų spalvos pakitimai ir jų vytimas vegetacijos periodu. Maro vidiniai požymiai: šakų skersiniame pjūvyje matomi žiedo formos parudavimai, atskiros dėmės ar pavieniai taškai vienoje ar keliose metinėse rievėse.
|
|
Drebulinė kempinė |
Sukelia baltąjį juostuotąjį drebulės branduolio puvinį. Vienas iš labiausiai paplitusių kempininių grybų Lietuvos miškuose.
|
|
Saklys |
Pažeidžia pušis, dažniau nudžiūsta viršūninė lajos dalis; žaizdai esant žemiau lajos - gali nudžiūti visas medis. Dažnas 50 metų ir vyresniuose pušynuose.
|
|
Kazokinio kadagio rūdys |
Kadagiams gleivėtrūdė didelės žalos nepadaro, tačiau sergančios kriaušės prastai dera, veda smulkesnius, blogesnės kokybės vaisius.
|
|
Paprastojo kadagio rūdys |
Kadagiams gleivėtrūdė didelės žalos nepadaro, gali nudžiovinti nestoras šakutes. Sergantys vaismedžiai, gudobelės ir šermukšniai anksčiau numeta pažeistus lapus, prastai dera.
|
|
Ąžuolo šakų baltligė |
Lietuvoje dažnas grybas sukelia ąžuolų medžių baltąjį periferinį šakų puvinį, o jaunų medelių – stiebų medienos puvinį.
|