Įžulnusis skylenis Inonotus obliquus (Pers. ex Fr.) Pil.

Sinonimai: juodasis beržo grybas, čaga

Sinonimai: Boletus obliquus Ach. ex Pers., Fomes obliquus (Ach. ex Pers.) Cooke, Fuscoporia obliqua (Ach. ex Pers.) Aoshima, Mucronoporus obliquua (Ach. ex Pers.) Ellis et. Everh., Phaeoporus obliquus (Ach. ex Pers.) J. Schröt., Phellinus obliquus (Ach. ex Pers.) Pat., Physisporus obliquus (Ach. ex Pers.) Chevall., Polyporus obliquus (Ach. ex Pers.) fr., Poria obliquua (Ach. ex Pers.) P. Karst., Scindalma obliquum (Ach. ex Pers.) Kuntze, Xanthochous obliquus (Ach. ex Pers.) Bourdot et. Galzin.

Sistematika:
Karalystė Fungi – Grybai
 Skyrius Basidiomycota – Papėdgrybūnai
 Klasė Basidiomycetes – Papėdgrybiai
 Eilė Hymenochaetales – Hymenochaetales
 Šeima Hymenochaetaceae – Šiurkšteniniai
 Gentis Inonotus – Skylenis

Pažeidimai
Medžio rūšis: beržas, retai ir kiti lapuočiai
Pažeidimo vieta: stiebas
Pažeidimo pobūdis: sukelia korozinį-destrukcinį medienos puvinį žaliems ir negyviems medžiams
Pažeidimo laikas: pažeidimai pastebimi ištisus metus
Medžio amžius: įvairus, dažniau vyresni medžiai

Simptomai
Sukelia gelsvai baltąjį korozinį-destrukcinį lapuočių medienos branduolio aktyvų puvinį. Juodojo beržo grybo pažeista mediena būna gelsvai balta su tamsiomis linijomis, o tose vietose, kur susitelkusi grybiena – visiškai gelsva ar net ruda.

Panašūs požymius sukelia:
Pagal išorinius požymius medienos puvinys panašus į kietosios kempinės (Phellinus igniarius (Fr.) Quel.) sukeltą baltąjį juostuotąjį ar gelsvąjį lapuočių medienos branduolio puvinį, pažeidžiantį drebules, juodalksnius, beržus, kartais kai kuriuos kietuosius lapuočius.

Ekologija
Pažeidžia beržus, rečiau alksnius, klevus, uosius, skroblus, augančius beržynuose ir mišriuose medynuose, rečiau parkuose, alėjose. Išplitimo arealas sutampa su beržo arealu. Lietuvoje nedažnas, randami pavieniai egzemplioriai ant gyvų beržų kamienų, todėl jo daroma žala menka.
 Liaudies medicinoje naudojami šio grybo sterilios formos vaisiakūniai. Manoma, kad gydo įvairias ligas.

Morfologija
Vaisiakūniai retai sutinkami. Jie vienmečiai, plačiai išsiplėtę, išsivysto po medžių žieve (kuri vėliau nukrinta), jauni minkšti, odiški, vėliau plaušingi ir sutrūkinėjantys, išdžiūvę kieti ir trapūs, sudaryti beveik vien iš vamzdelių. Vamzdeliai vienasluoksniai, dažniausiai įžulnūs, 3-5 mm ilgio, greitai tampa lyg išilgai perskelti, iš pradžių balkšvi, gelsvi, vėliau gelsvai rusvi arba tabako spalvos. Bazidės buožiškos 15-20 x 6-10 μm. Sporos elipsiškos iki plačiai elipsiškų, jų apvalkalėlis truputį sustorėjęs, 7-9 x 5-6 μm, bespalvės arba gelsvos, su vienu dideliu riebaliniu lašu.
Praktiškai pastebimi sterilios formos (f. sterilis) vaisiakūniai, savo forma panašūs į didelę (10-30 cm skersmens, kartais 50 cm) karpą, sudarytą iš daugybės nelygių skersaruožių sluoksnių. Jie daugiamečiai, auga lėtai, netaisyklingos formos, labai kieti, beveik sumedėjusios konsistencijos. Paviršius labai nelygus, sutrūkinėjęs, juodas, plyšiai gelsvai rudi, pjūvyje geltonai rudi su baltais intarpais. Jie būna ant beržų kamienų, rečiau alksnių ar kitų lapuočių medžių.

Biologija 
Apsikrėtimas pagrindinai vyksta per nulūžusių šakų vietas, žiemspirgio žaizdas, stiebo mechaninius ir kitus pažeidimus. Grybo sukeltas puvinys paprastai išplinta stiebo žemutinėje ir vidurinėje dalyse ir tęsiasi 6-8 m. Pažeisti medžiai anksčiau laiko nudžiūsta.

Apsauga 
Svarbu apsaugoti augančius medžius nuo mechaninių sužeidimų vykdant įvairias miško ūkines priemones (kertant medžius, traukiant ir išvežant miško produkciją): žievės sužalojimų, šakų nulaužimų, įkirtimų, patašymų. Taip pat saugoti beržus nuo žvėrių pažeidimų. Medžiai apsikrečia per nepalankių abiotinių faktorių poveikio sužalojimus (įplyšimus nuo šalčio, žaibo ir kt.).
Užkrėstų medynų sveikatingumo padidinimui vykdomi sanitariniai ar ugdomieji kirtimai su sanitariniu polinkiu. Kirtimui pirmiausia parenkami medžiai, užkrėsti grybinių ligų ir apnikti liemenų kenkėjų, taip pat labai nusilpę, džiūstantys, su mechaniniais pažeidimais, sausuoliai su kempininių grybų vaisiakūniais.

Literatūra, nuorodos
Dabkevičius Z., Vasiliauskas A., Žiogas A. Miško fitopatologija. Kaunas, Lututė, 2006. P. 241, 242.
Gricius A., Matelis A. Lietuvos grybai, VI t. Afiloforiečiai, Antroji dalis. Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996. P. 29-31.
Urbonas V. Lietuvos grybų atlasas. Kaunas, Lututė, 2007. P. 29-30, 430.
Łakomy P., Kwaśna H. Atlas hub, Poradnik leśnika. Warszawa, Multico, 2008. P. 25-27.
Mańka K., Fitopatologia leśna. Warszawa, Państwowe Wydawnictwo Rolnicne i Leśne, 1998. P. 313-314.
Федоров Н. И., Лесная фитопатология. Минск, БГТУ, 2004. P. 87, 352-354.
Семенкова И. Г., Соколова Э. С. Фитопатология. Москва, Издательский центр “Академия”, 2003. P. 331.