Purpurinė plutpintenė Chondrostereum purpureum (Pers.) Pouzar
Sinonimai: Stereum purpureum Pers., Thelephora purpurea (Pers.) Pers.

Purpurinė plutpintenė – lapuočių medžių dalinis parazitas; vaismedžiams sukelia sidabraligę.

Sistematika
Skyrius Basidiomycota
Klasė Agaricomycetes
Poklasis Agaricomycetidae
Eilė Agaricales
Šeima Cyphellaceae

Pažeidimai
Medžio rūšis: slyva, trešnė, abrikosas, persikas, vyšnia, beržas, alksnis, karklas, ieva
Pažeidimo vieta: lapai, šakos
Pažeidimo pobūdis: lapai tampa sidabrinės spalvos, ruduoja, šakos džiūsta
Pažeidimo laikas: vasara
Medžio amžius: įvairus

Morfologija
Vaisiakūniai išsiplėtę, dažniausiai su atkilusiais nuo substrato kraštais arba sudaro čerpiškai suaugusias kepurėles. Kepurėlių viršutinė pusė balsva, gelsva arba pilkšva, apaugusi minkštais trumpais plaukeliais, su skirtingų atspalvių koncentrinėmis zonomis. Himenoforas lygus arba raukšlėtas, purpuriškai violetinis, senesnių vaisiakūnių rusvo atspalvio, šviežias vaško ar želatinos konsistencijos, sausas kietas. Kepurėlės viršutinis sluoksnis tamsiai rudas, sudarytas iš tankių lygiagrečių hifų; tramos hifai beveik lygiagrečiai, bespalviai, nulinksta ir išsišakoja į puresnį audinį, kuriame yra apskritų, 15-30X10-18 µm dydžio, plonomis sienelėmis pūslelių. Hymenyje esančios pūslelės yra buožės arba verpstės pavidalo. Bazidės 25-60X4,5-6 µm su 2-4 sterigmomis. Sporos bespalvės, pailgos arba beveik cilindriškos, 5-10X3-5 µm, masėje baltos.

Biologija
Šio grybo vaisiakūnius neretai galime išvysti ir ant palyginti šviežių beržų, alksnių, karklų, ievų kelmų ar kirtimo atliekų. Sukelia baltąjį medienos puvinį.
Grybas parazituoja mechaniškai pažeistus (ypač genėjimo metu) erškėtinių šeimos augalus. Grybiena, įsiveisusi į vaismedžių medieną, sukelia lapų sidabraligę. Sidabralige serga slyvos, trešnės, abrikosai, persikai, liga labai sparčiai plinta ir ant vyšnių. Sergančių augalų lapai darosi balzgani, lyg pienuoti arba pasidabruoti. Jie būna susiraitę ir mažesni už sveikus lapus. Ligos požymiai pirmiausia išryškėja ant žemutinių šakų lapų, paprastai birželio mėnesį. Antroje vasaros pusėje dažnai visos lajos lapai pasidaro balzgani, vėliau jie pradeda ruduoti ir nukrinta šiek tiek anksčiau negu sveikų vaismedžių. Grybas, įsitvirtinęs augale, išskiria toksinus, sutrikdančius vandens indų veiklą. Vaisiai ant sergančių vaismedžių dažniausiai visai neužsimezga, vaismedis nusilpsta. Kitais metais ligos smarkiau pažeistos šakos pradeda džiūti. Medžiai smarkiai nusilpsta ir gali žūti .
Plinta sporomis, tačiau apkrėsti augalą-šeimininką geba tik per šviežias mechanines žaizdas. Ši savybė sudarė prielaidas panaudoti purpurinę putplintenę lapuočiams naikinti, kadangi užnešamas grybo preparatas veikia tik tikslingai pažeistą (ar nukirstą) medį, nesukeliant pavojaus sveikiems individams. Pasaulyje (daugiausiai Kanadoje, JAV, Olandijoje, Suomijoje, Naujojoje Zelandijoje ir Pietų Afrikos respublikoje) atliktų tyrimų metu nustatyta, kad C. purpureum yra efektyvus kovojant su daugelio minkštųjų lapuočių rūšių atžalomis. Kanadoje ir Olandijoje sukurti komerciniai skysčio ar pastos pavidalo grybo preparatai, vadinami mikoherbicidai.

Ekologija
Liga plačiai paplitusi Europoje, Šiaurės Kaukaze, Kryme. Lietuvoje pažeidžia slyvas, trešnes, abrikosus, persikus, vyšnias.
Sidabraligės plitimą skatina boro stoka, oro ir dirvos drėgmės trūkumas, intensyvi saulės radiacija, stiprus genėjimas, perskiepijimas, voratinklinių erkių pažeidimai. Stresui išnykus, ant naujų ūglių ligos požymiai išnyksta. Esant neinfekcinei ligos kilmei, pažeisti lapai paprastai išsaugo žalias zonas prie pagrindinių gyslų. Tačiau dažniau pasitaiko negrįžtama – infekcinė ligos forma, kuri gali turėti ilgą inkubacinį periodą ir pasireikšti streso atveju.
Priemonės
Norint, kad ši liga nepaplistų, būtina sodinukų kruopšti atranka sodinimui, tinkama agrotechnika. Neveisti slyvynų šlapiose, supuolusiose dirvose. Svarbu apsaugoti vaismedžių kamienus nuo sutrūkinėjimo, išpjaustyti pažeistas šakutes, žaizdas aptepti. Šakose esančias žaizdas, jeigu jų negalima išpjaustyti, reikia dezinfekuoti ir aptepti. Šalinti iš sodo ar sudeginti senus džiūstančius vaismedžius ir jų kelmus, nugenėtas šakas. Dirvą, po sergančiomis sidabralige slyvomis, reikia kalkinti. Ligos profilaktikai ir stabdymui tinka fungicidaii, kurių sudėtyje yra vario sulfato.

Literatūra, nuorodos
Lygis V., Bakys R. Parazitinio grybo purpurinės plutpintenės panaudojimas nepageidaujamų medžių atžalų naikinimui. Mūsų girios, 2011, Nr. 12. P.14-17.
Pileckis S., Valenta V., Vasiliauskas A., Žuklys L. Svarbiausių miško medžių kenkėjai ir ligos. Vilnius: “Mintis”, 1968. P. 145.
Chondrostereum purpureum. Iš Species Fungorum [interaktyvus]. [žiūrėta 2013-11-07]. Prieiga per internetą: http://www.speciesfungorum.org/Names/SynSpecies.asp?RecordID=294820
Slyvų sidabraligė. Iš ASU [interaktyvus]. [žiūrėta 2013-11-13]. Prieiga per internetą: http://www.asu.lt/nm/l-projektas/+Sodo_darzo/59.htm
Slyvų sidabraligė. Iš Baltic Seeds [interaktyvus]. [žiūrėta 2013-11-13]. Prieiga per internetą:
http://www.balticseeds.eu/index.php/lt/?option=com_k2&view=item&id=33:kaulavaisiniai-sodo-augalai&lang=lt