Beržinis pintenis  Piptoporus betulinus (Bull.) P. Karst.)

Sinonimai: Agaricopulpa pseudoagaricon  Paulet, Boletus betulinus Bull., Boletus suberosus Batach, Fomes betulinus (Bull.) Fr., Placodes betulinus  (Bull.) Quél., Polyporus betulinus (Bull.) Fr., Ungularia betulina (Bull.) Lázaro Ibiza, Ungulina betulina (Bull.) Pat.

Sistematika
Karalystė Fungi Grybai
Skyrius Basidiomycota Papėdgrybūnai
Klasė Basidiomycetes Papėdgrybiai
Eilė Polyporales Kempiniečiai
Šeima Fomitopsidaceae
Gentis Piptoporus Pintenis

Pažeidimai: 
Medžio rūšis: Beržas.   
Pažeidimo vieta: Kamienai ir šakos.   
Pažeidimo pobūdis: Gelsvai rudas beržo medienos balanos-branduolio destrukcinis puvinys.   
Pažeidimo laikas: Rugpjūčio – lapkričio mėn.   
Medžių amžius: Vidutinio ir vyresnio amžiaus medžių kamienai, šakos.  

Požymiai
Vaisiakūniai vienamečiai, plokščių, menkai išgaubtų, apskritų, inkstiškų kepurėlių ar pagalvėlių, kartais plokščių kanopų pavidalo, dideli (iki 20 cm skersmens, 2-5 cm pločio) šonu, susiaurėjusiu pagrindu ar trumpu kotu priaugę prie substrato. Vaisiakūnai minkšti, mėsingi, elastingi. Kepurėlių kraštai buki, apačioje sustorėję, sudaro volelį, kepurėlių paviršius padengtas balkšvos spalvos luobele.

Morfologija
Kepurėlių paviršius lygus, plikas, be rievių, padengtas plona, atsiskiriančia, lengvai pažeidžiama, senstančių šiek tiek sutrūkinėjusia luobele. Jaunų vaisiakūnių kepurėlių paviršius beveik baltas, bet greitai pasidaro balkšvos šiaudų spalvos, pilkai gelsvas, pilkai rusvas arba riešuto kevalo spalvos. Vamzdeliai vienasluoksniai, trumpi (2-8 mm ilgio), balti, senesnių vaisiakūnių gelsvi, pilkšvi, lengvai atsiskiriantys nuo tramos. Trama iki 3 cm storio, balta, prie pat vamzdelių balsvai rožinio atspalvio, vienalytė, minkšta, išdžiūvusių vaisiakūnių kamštiška. Bazidės 15-20 x 4-5 mikrometrų. Sporos cilindriškos, lenktos, 4,5-6 x 1,25 x 1,5 mikrometrų, truputį istrižai nusmailėjusiu pagrindu, plonu lygiu apvalkalėliu, bespalvės. 
 
Biologija
Saprotrofas ir nusilpusių medžių parazitas. Gali pažeisti apsilpusius, užstelbtus, gaisrų ar kitokių veiksnių pažeistus medžius, pagreitinti senų beržų nudžiūvimą. Infekuoja per žaizdas. Beržinio pintenio vaisiakūniai gali būti parazituojami grybo Hypocrea pulvinata  Fuckel.

Ekologija
Labai dažna kempinė. Aptinkama įvairiuose miškuose, parkuose, palei kelius dažniausiai ant negyvų stovinčių (stuobrių) arba išvirtusių beržo kamienų, šakų ir kelmų. Sukelia gelsvai rudajį beržo medienos balanos-branduolio destrukcinį puvinį.

Priemonės
Reikia apsaugoti ugdomųjų kirtimų metu ant kamienų padarytas žaizdas. Šalinti džiūstančius medžius.

Literatūra
Dabkevičius Z., Vasiliauskas A., Žiogas A. Miško fitopatologija. Kaunas: Lututė, 2006. P. 232-249.
Pileckis S., Valenta V., Vasiliauskas A., Žuklys L. Svarbiausių miško medžių kenkėjai ir ligos. Vilnius, 1968. P. 149-175.
Gricius A., Matelis A. Lietuvos grybai VI dalis. Vilnius, 1996. P. 37-80.