Ips typographus L.

Gelsta, retėja laja, byra žali spygliai, džiūsta visas medis. Lervų takai po žieve. Normaliomis sąlygomis žievėgraužis tipografas sėkmingai apgyvendina tik pavienius apsilpusius medžius.

Pažeidimai

• žievėgraužiu dubleriu Ips dublicatus
• egliniu poligrafu Polygraphus polygraphus
• egliniu medkirčiu Tetropium castaneum
• matiniu medkirčiu Tetropium fuscum

• rusvos išgraužos ant eglių kamienų ar šalia jų
• krentantys žali spygliai

• nusilupusi ar paukščių laupoma žievė
• gerai matomos vabalų išlėkimo angos
• ruda laja, byrantys rudi spygliai

Esant neaiškiems kenkėjų apsigyvenimo požymiams (sakų išsiskyrimas, gelstanti laja) būtina nusipjauti modelinį medį ir visame stiebe, lupant žievę, ieškoti liemenų kenkėjų pažeidimų. Radus užpultą eglę, atidžiai apžiūrėti visus šalia augančius spygliuočius medžius 20-50 m spinduliu, nes žievėgraužis tipografas dažniausiai pažeidžia kelis ar keliolika medžių vienoje vietoje.

Morfologija

Suaugėlių kūnas 4,2-5,5 mm, tamsiai rudas arba juodas, antsparniai kiek šviesesni. Kiekvieno karučio šone yra 4 danteliai. Trečias nuo viršaus dantelis didžiausias, buoželės formos. Antsparnių lysvelės lygios, be taškų.

Takai poligaminiai po stora medžių ar rąstų žieve. Motės takai išilginiai, iš poravimosi kameros vienas takas eina viršūnės link ir vienas ar du drūtgalio link (retais atvejais du į viršų ir du į apačią). Lervų takai trumpi, baigiasi lėliukių kameromis.

Ekologija

Dažniausiai pažeidžia vidutinio amžiaus ir vyresnes eglės, retai pušis. Pirmiausiai apninka išverstas, nulaužtas, stipriai pažeistas egles, sugamintą medieną, esant gausiai populiacijai - sėkmingai nudžiovina žalius medžius.

Masinio dauginimosi židiniai susidaro:
• smarkiai išaugus žievėgraužio tipografo skaičiui, kai masiškai puldami, vabalai "įveikia" ir sveikus medžius; paprastai tokios sąlygos atsiranda esant daug substrato, tinkamo veisimuisi  - laiku nesugamintoms spygliuočių vėjalaužoms, vėjavartoms ar neišvežtai medienai
• atsiradus dideliam kiekiui dėl įvairių priežasčių (sausrų, užmirkimo, oro užteršimo ir pan.) apsilpusių medžių

Potencialios žievėgraužio tipografo židinių formavimosi ir plitimo vietos yra:
• likę nesutvarkyti eglės vėjavartų-vėjalaužų ar liemenų kenkėjų židiniai
• dėl žievėgraužio tipografo pažeidimų vykdytų atrankinių ar plynų sanitarinių kirtimų vietos
• kitų sanitarinių rinktinų, plynų bei pagrindinių kirtimų biržių pakraščiai, kurie ribojasi su 45 metų ir vyresniais eglynais
• eglynai, šalia kurių buvo medienos sandėliai su laiku neišvežta spygliuočių mediena
• vyresni nei 45 metų amžiaus eglynai
• mažo skalsumo medynai, į kurių rūšinę sudėtį įeina eglė

Biologija 

Suaugėliai žiemoja paklotėje arba po medžių žieve. Skraidymas prasideda temperatūrai pakilus iki +12ºC, sprogstant karpotojo beržo pumpurams. Masinis medžių puolimas prasideda orui sušilus iki +15-18ºC, saulėtomis, nelietingomis dienomis. Sparčiausiai ir gausiausiai žievėgraužis tipografas vystosi karštomis ir sausomis vasaromis. Tuomet gali išsivystyti 2 pagrindinės ir 1 seserinė generacija (ypatingai palankiomis sąlygomis 2 seserinės). Po pirmo kiaušinėlių dėjimo, dalis patelių pasimaitinusios vėl gali išdėti kiaušinėlius. Tai - seserinė generacija. Pirmoji generacija vystosi 2-2,5 mėn. Naujai išsivystę suaugėliai, priklausomai nuo klimatinių sąlygų, pradeda skraidyti ir pulti egles liepos pirmoje pusėje. Antra generacija, esant šiltai vasarai, vystosi sparčiau nei pirmoji - 1,5-2 mėn. 

Priemonės

Šiltuoju metu laikotarpiu (gegužės-rugsėjo mėn.) kas savaitę pakartotinai žvalgyti esamus ir potencialius žievėgraužio tipografo židinius.

Feromoninės gaudyklės:
• efektyviausios, kai žievėgraužio tipografo populiacija nėra gausi, puikiai tinka stebėjimui ir prognozėms
• naudojamos tik plynose kirtavietėse, kurių plotas ne mažesnis nei 0,15 ha
• tik vietose, kur tinkamai išvalytos kirtavietės (nepaliekant storesnių nei 8 cm kirtimo atliekų) ir aplinkiniuose medynuose sutvarkytos vėjavartos, vėjalaužos
• pastatomos balandžio paskutinę savaitę, laikomos iki rugsėjo vidurio; feromoniniai preparatai pakeičiami naujais birželio pradžioje (jei estiški) ir visais atvejais apie liepos 20 d.

Vabzdžiagaudžiai medžiai:
• efektyvūs esant vidutiniam žievėgraužio tipografo populiacijos gausumui
• dėstomi potencialiose žievėgraužio tipografo židinių susidarymo vietose
• tik vietose, kur tinkamai išvalytos kirtavietės (nepaliekant storesnių nei 8 cm kirtimo atliekų) ir sutvarkytos vėjavartos, vėjalaužos
• galima apdoroti insekticidais
• paruošiami kovo mėn. (I generacija) ir liepos mėn. (II generacija); būtinas savalaikis išvežimas iš miško (kai po žieve randamos pirmosios lėliukės)

Sanitariniai kirtimai:
• geriausia priemonė, kai žievėgraužio tipografo populiacija yra gausi
• efektyvūs (iškirsti, medieną nužievinti ar išvežti) tik nepavėluoti - kol po žieve dar nebaigė vystytis vabalai
• atliekami gegužės-rugsėjo mėn.
• sanitariniai plyni kirtimai atliekami, jei iškirtus liemenų kenkėjų pažeistus medžius, liktų mažesnis nei 0,4 skalsumas

Miško sandėliuose laikoma žalia spygliuočių medieną, kinivarpų skraidymo metu, galima apsaugoti nužievinant arba apipurškiant kontaktiniais insekticidais.

Literatūra, nuorodos

Pileckis, S. Lietuvos fauna: Vabalai. II tomas, Vilnius, 1997.