Skyrius | Ascomycota | Askomicetai |
Klasė | Sordariomycetes | |
Eilė | Diaporthales | |
Šeima | Gnomoniacea |
Ant pažeistų sėklaskilčių pasirodo pilkos arba tamsiai rudos netaisyklingos formos dėmės. Dėmės pamažu didėja ir virsta žaizdomis. Pažeistose vietose koncentriniais ratais išauga geltonai rudos spalvos mažų pagalvėlių pavidalo grybienos vėja. Tų pagalvėlių paviršiuje susidaro konidijų telkiniai, primenantys balsvus gleivėtus lašelius. Esant stipriam pažeidimui, sėklaskilčių paviršius tampa smulkiai grublėtas, visa gilė praranda taisyklingą formą ir pagaliau sudžiūva.
Medžio rūšis: | Ąžuolas |
Pažeidimo vieta: | Vaisiai |
Pažeidimo pobūdis: | Deformacija, spalvos pakitimai (puviniai), vaisiakūniai i |
Pažeidimo laikas: | Rugsėjo, spalio mėn. |
Medžio amžius: | Derantys medžiai |
Dėmėse, apatinėje lapų pusėje, yra geltoni arba tamsiai rudi smulkūs kūneliai - acervuliai. Juose yra bespalvės dvejopos konidijos: makrokonidijos - ovalios arba pailgai ovalios, kartais buožiškos, 8-20 x 3,5-8 mikrometrų ir mikrokonidijos. Jos lazdelių arba pleišto formos, 4-8,7 x 1,5-2 mikrometrų.
Mažai tyrinėta, neaiški.
Liga ant gilių dažnai sutinkama. Grybas parazituoja ir lapus, sukeldamas ligą ąžuolų lapų rudąją demėtligę. Ligos sukelėjas gali nuo lapų tiesiogiai patekti ant gilių.
Patogenas kartu su Ciboria batschiana grybiena neutralizuojamas termoterapijos metu. Ąžuolo gilės pažeistos grybo A. quercina atskiriamos nuo sveikų joms išplaukus į paviršių. Kadangi gilės gali apsikrėsti liga nuo ąžuolo lapų, jas reikia surinkti švariai be lapų ar kitų šiukšlių.
Dabkevičius Z., Vasiliauskas A., Žiogas A. Miško fitopatologija. Kaunas: Lututė, 2006. P. 137-140.
Pileckis S., Valenta V., Vasiliauskas A., Žuklys L. Svarbiausių miško medžių kenkėjai ir ligos. Vilnius, 1968. P 138-139.
????????, ?.?. ???????, ?.?., ?????? ?????????????. ????, 1986. C. 130-134, 151-152.
Stocka. T. Choroby owócow dębu. Warszawa, 1997. D. 3-15.