Ąžuolo sėjinukų šaknų puvinys Rosellinia quercina Hart.                       

Karalystė Fungi           Grybai
Skyrius   Ascomycota   Aukšliagrybūnai
Klasė     Ascomycetes  Aukšliagrybiai
Eilė       Sphaeriales     Sferijiečiai
Šeima    Xylariaceae     Elniagrybiai

Ąžuolo sėjinukai arba jauni (iki 10 m.) medeliai nuo viršūnės ima džiūti ir vysti.

Pažeidimai
Medžio rūšis: Ąžuolas
Pažeidimo vieta: Šaknys
Pažeidimo pobūdis: Pagrindinė šaknis apimta puvinio
Pažeidimo laikas: Pavasaris – ruduo
Medžio amžius: Sėjinukai arba jauni (iki 10 m.) medeliai

Morfologija
Grybas ypač intensyviai plinta humuso turtinguose dirvožemiuose, esant šiltam ir drėgnam orui. Jis taip pat gali pažeisti klevų, bukų, eglių, kėnių ir kitų augalų šaknis. Infekcija dažniausiai patenka per vienokias ar kitokias šaknų žaizdas. Liga dažniausiai plinta židiniais, iki 0,8 m2 ploto. Pažeistų augalų židinius galima atriboti iškasant griovelius. Infekcijos pradais užterštą dirvožemį reikia dezinfekuoti 0,5-1% formalino tirpalu (15-20 l/m2) arba 0,3-0,4% previkuro suspensija (5 l/m2).
Biologija:
Ąžuolo sėjinukų šaknų puvinį sukelia grybas Rosellinia quercina Hart. Jis priklauso aukšliagrybių (Ascomycetes) klasei.Ąžuolo sėjinukai arba jauni (iki 10 m.) medeliai nuo viršūnės ima vysti ir džiūti. Išrovus juos matyti, kad pagrindinė šaknis apimta puvinio, aptraukta balta grybiena ir apipinta rizomorfų, kurios iš pradžių taip pat būna baltos, o vėliau paruduoja. Šoninių šaknų atsišakojimų vietose galima rasti juodų smeigtuko galvutės dydžio skleročių. Ant pūvančių smulkenių šaknelių netoli žemės paviršiaus atsiranda rutuliškų juodų beveik smeigtuko dydžio peritecių. Jų viduje būna cilindro formos aukšlių, o šiuose – 4 – 8 vienaląstės tamsiai rudos spalvos elipsiškos sporos. Aukšliasporės žiemoja ir kitais metais plinta toliau. Iš žiemojančių skleročių pavasarį išauga hifai, galintys pasiekti sveikų augalų šaknis.

Ekologija
Grybas ypač intensyviai plinta humuso turtinguose dirvožemiuose, esant šiltam ir drėgnam orui. Jis taip pat gali pažeisti klevų, bukų eglių, kėnių ir kitų augalų šaknis. Infekcija lengviausiai patenka per vienokias ar kitokias šaknų žaizdas. Liga dažniausiai plinta židiniais.

Priemonės
Infekcijos pažeistus sodinukus išrauti, dirvožemį dezinfekuojant 0,5-1% formalino tirpalu (15-20 l/m2) arba 0,3-0,4% previkuro suspensija (5 l/m2).

Literatūra, nuorodos
Dabkevičius Z., Vasiliauskas A., Žiogas A. Miško fitopatologija. Kaunas: Lututė, 2006. P. 148-149.