sėjinukų šaknų ir pašaknio puviniai, diegavertis, fuzariozė
Žinoma apie 30 skirtingų grybų rūšių, sukeliančių sėjinukų puvinius. Visų šių grybų pažeistų sėjinukų požymiai labai panašūs, be laboratorinių tyrimų beveik neatskiriami. Dažniausiai sėjinukų ligas sukelia Fusarium, Alternaria, Rhizoctonia, Phytium, Verticillium, Phytophtora genčių grybai.

 

Pažeidimai
Medžio rūšis: Pušis, eglė, beržas, juodalksnis ir kt.
Pažeidimo vieta: Šaknys stiebas
Pažeidimo pobūdis: Dėmės, nekrozės ir deformacijos ant kamieno, šaknų puvinys
Pažeidimo laikas: Gegužė-birželis
Medžio amžius: Liga dažniausiai pasireiškia daigynuose
Simptomai (pažeistų medžių požymiai)
  • sėklų ir neišdygusių daigų puviniai - ligos požymiai nematomi, nes sėjinukams dar nepasiekus dirvos paviršiaus, jų infekuoti audiniai ima pūti;
  • išdygusių sėjinukų išgulimai - atsiranda praėjus 2-3 savaitėms po pasėjimo. Ne visada yra pastebimas pirminis požymis - daigų stiebelių apatinė dalis tampa geltonai rudos spalvos. Nesumedėję stiebeliai pavandenija, susiraukšlėja, tampa pusiau permatomi, o prie šaknies kaklelio (spygliuočių) bei žemiau epikotilio (lapuočių) susidaro įsmauga, ir daigai išvirsta;
  • paaugusių sėjinukų šaknų puviniai - atsiranda praėjus 8 ar daugiau savaičių po sudygimo. Šiuo laiku sėjinukų stiebeliai jau būna daug tvirtesni, todėl pažeisti sėjinukai neišgula, o ruduoja dėl dalinai arba visiškai pūdomų šaknų. Sėjinukai, kurių šaknys pažeistos tik dalinai, esant palankioms sąlygoms, gali išauginti papildomas šakneles ir nežūti. Šis sėjinukų puvinys dažnai neatpažįstamas ir palaikomas sausros ar nematodų pažeidimais.
    Panašius požymius gali sukelti:
  • aktyvi saulės spinduliuotė (šaknies kaklelio nudeginimas)
  • drėgmės trūkumas dirvoje
  • šalna
  • užmirkimas

 

Sukėlėjai
Skyrius Ascomycota
Klasė Ascomycetes
Poklasis Sordariomycetidae
Eilė Hypocreales
Šeima Nectriaceae
Fusarium oxysporum Schltdl.

Labiausiai paplitę ir padaro daugiausia žalos sėjinukams. Konidijinė fruktifikacija vyksta makro ir mikro konidijomis. Makro konidijos verpstiškos, lenktos, abiejuose galuose nulaibėjusios, padalytos skersinėmis pertvarėlėmis į nepastovų skaičių ląstelių, nuo 2 iki 9. Konidijų masei būdinga šviesiai rožinė, rausva arba oranžinė spalva; pagal tai dažnai ir plika akimi galima pažinti šios genties grybų pažeistus daigus.

 

Skyrius Basidiomycota
Klasė Basidiomycetes
Poklasis Agaricomycetidae
Eilė Polyporales
Šeima Corticiaceae
Rhizoctonia solani J.G.Kü.

Sinonimai:
Thanatephorus cucumeris (A.B.Frank) Donk.
Hypochnus cucumeris A.B.Frank.

Grybiena su pertvarėlėmis, bespalvė arba šviesiai rusva. Chlamidosporos 20-34x14-20 µm dydžio.

 

Skyrius Oomycota
Klasė Oomycetes
Poklasis Incertae sedis
Eilė Pythiales
Šeima Pythiaceae
Debario diegavertis Pythium debaryanum R.Hesse.

Sinonimai:
Eupythium debaryanum (R. Hesse) Nieuwl.

Pažeidžia įvairių augalų daigus. Daigų šaknies kaklelis suplonėja ir patamsėja. Daigai sukniumba, džiūsta arba supūva. Grybiena egzogeninė ir endogeninė (driekiasi substrato viduje ir paviršiuje) sudaryta iš plonyčių, iki 5 µm storio, neturinčių pertvarėlių hifų. Sporangės susidaro hifų galuose (terminalinės) arba jų viduje (interkaliarinės), funkcionuoja arba kaip zoosporangės, arba kaip konidijos. Oogonės 15-25 µm skersmens. Anteridžiai susiformuoja prie oogonės, po vieną arba keletą. Oosporos rutuliškos, bespalvės arba gelsvos, 10-18 µm skersmens.

 

Skyrius Oomycota
Klasė Oomycetes
Poklasis Incertae sedis
Eilė Pythiales
Šeima Pythiaceae
Cinamoninė fitoftora Phytophthora cinnamomi Rands.

Pažeisti augalai be aiškių ligos sukėlėjo požymių (aiškiai matomos grybienos, spuogelių, taškelių ir t.t.) vysta, džiūsta, pūva. Fitoftora užpuola ir supūdo jaunų medelių pašaknį ir šaknų sistemą. Pažeisti augalai pradžioje lėčiau auga, šviesėja, tampa pilkai žali ir kaip apmirę. Vėliau sėjinukų spygliai ima geltonuoti ir byrėti, augalai žūva.

Grybiena sudaryta iš besišakojančių, korališkų, pertvarėlėmis nepadalytų, 5-7 µm storio hifų, driekiasi tarpuląsčiais, gali įsiskverbti į ląstelių vidų. Chlamidosporos (41 µm) susidaro hifų galuose (terminalinės) arba jų viduje (interkaliarinės) kiaušinio arba netaisyklingos formos. Nelytiškai dauginasi zoosporomis arba konidijomis. Zoosporangės (27-114x20-71 µm) elipsiškos arba kiaušiniškos, viršūnėje be spenelio, formuojasi ant nešakotų sporangėkočių. Zoosporangės susidaro šakelių viršūnėse, po vieną, bet šakelė, nustūmusi zoosporangę į šoną, auga toliau. Oogonės (21-58 µm) rutuliškos, susidaro hifų galuose. Anteridžiai rutuliški, kuokelės arba netaisyklingos formos. Oosporos pavienės, rutuliškos, storu apvalkalėliu.

 

Biologija

Liga gali suaktyvėti bet kuriuo sėjinukų augimo metu, pablogėjus oro sąlygoms (sausra, šalnos, lietūs) arba esant netinkamoms dirvožemio sąlygoms (bestruktūris, supuolęs, užmirkęs, perdžiūvęs, įkaistantis). Taip pat infekcija į augalus gali patekti per mechanines, terminio poveikio ir vabzdžių padarytas žaizdas.

 

Ekologija

Pažeidžia dygstančias sėklas, pirmų metų spygliuočių ir lapuočių medžių rūšių sėjinukus.

 

Priemonės

Sudaryti palankias dygimo ir augimo sąlygas. Labai didelę reikšmę apsaugai nuo infekcinio daigų išgulimo turi kokybiškas sėklų beicavimas. Pavasarį reikia sėti į jau sušilusią dirvą, kad nesudygę sėklos kuo trumpesnį laiką išbūtų dirvoje, nes tuo mažesnė tikimybė apsikrėsti diegavirčius sukeliančiomis ligomis. Infekcinio išgulimo galime išvengti stratifikuodami sėklas, gerindami dirvožemio savybes, laiku ir pakankamai laistydami, pavėsindami, nuo plutos susidarymo dirvos paviršiuje naudodami mulčių.

Profilaktiškai arba jau pastebėjus daigų virtimą, jie liejami Previkuro 0,15-0,3% koncentracijos tirpalu. Tirpalo reikia išpilti 5-10 l/m² dirvos paviršiaus. Turi sudrėkti dirvos sluoksnis tokiu gyliu, kuriame auga daigų šaknelės. Jeigu sėjinukai ne jaunesni kaip 10 dienų, galima laistyti ir 0,5% kalio permanganato tirpalu (6-12 l/m²). Gali būti liejami tik ligos židiniai arba visas užsėtas plotas.

 

Literatūra, nuorodos 

Butin, H. Tree Diseases and Disorders. Causes, Biology and Control in Forest and Amenity Trees. Oxsford, New York, Tokyo, 1995.

Dabkevičius, Z.; Vasiliauskas, A.; Žiogas, A. Miško fitopatologija. Kaunas, 2006.

Hamm, P.B.; Hansen, E.M. The isolation and indentification of Phytophthora species causing damage in bare-root conifer nurseries. Pres. at the first meet. of IUFRO Working Party S2.07-09 (Diseases and Insects in Forest Nurseries), Victoria, British Columbia, Canada, 1990. p.169-179.

Jovaišienė, Z. Naujos spygliuočių ligos sukėlėja - cinamoninė fitoftora (Phytophthora cinnamomi Rands). Mūsų girios, 2004, Nr.5. p. 12. 

Mazelaitis, J; Stanevičienė, S. Lietuvos grybai: Gleivūnai (Myxomycota), Peronosporiečiai (Peronosporales). Vilnius, 1995.

????????????, ?. ?. ???????????? ????? (Phytophthoraceae). ?????????, 1974.


Infekcinis daigų išgulimasInfekcinis daigų išgulimasInfekcinis daigų išgulimasInfekcinis daigų išgulimasInfekcinis daigų išgulimasInfekcinis daigų išgulimasInfekcinis daigų išgulimasInfekcinis daigų išgulimas

Kenkėjų paieška

 Šaknys 
 Stiebas 
 Šakos / ūgliai 
 Spygliai / Lapai 
 Pumpurai / žiedai / vaisiai 
 Medelynas