Uncinula tulasnei (Fuckel), Uncinula bicornis (Swallr.: Fr.)

Pažeidimai

Morfologija

Tulasnio uncinulės pažeisti klevo lapai pasidengia storu grybienos apnašu. Grybiena balta, stora, veltininė ant viršutinės lapo pusės. Iš pradžių atsiranda nedidelių dėmelių, kurios vėliau susilieja ir užima visą lapo paviršių. Konidijos elipsiškos, beveik rutuliškos. Vaisiakūniai – kleistoteciai tamsiai rudi, beveik juodi, fulkros kabliuko formos. Aukšliai yra rutuliški, kiaušiniški, 70-95x54-65 mikrometrų dydžio, kiekviename po aštuonias 22-30x12-15 mikrometrų dydžio sporas.

Biologija

Vasarą grybas plinta konidijų pagalba. Rudenį ant pažeistų lapų susiformuoja kleistoteciai. Grybo vaisiakūniai žiemoja nukritusiose lapuose.

Ekologija

Klevinė uncinulė dažniau aptinkama ant trakinio, totorinio, ginalinio ir uosialapių klevų lapų. Patys neatspariausi – uosialapis ir totorinis klevai. Šių rūšių medžiai pažeidžiami kiekvienais metais.

Klevų miltligė ypač pavojinga jauniems medeliams. Ligos apnikti lapai pirma laiko nudžiūva ir nukrinta. Dėl to augalas gerokai mažiau asimiliuoja deguonies, ko pasekoje gali sumažėti medelių prieaugiai. Grybo vystymąsi labai veikia klimato sąlygos, ypač santykinė oro drėgmė ir šiluma.

Apsauga

Klevų miltligė ypač pavojinga jauniems medeliams, dėl to daigynuose, medelynuose ir kituose vertinguose miško želdynuose, kur yra šios ligos pavojus, medelius reikia purkšti sieros pagrindu gaminamais fungicidais. Efektyvios yra ir profilaktinės priemonės: senų lapų deginimas, kompostavimas ar kiti jų naikinimo būdai.

Literatūra, nuorodos:

Dabkevičius, Z.; Vasiliauskas, A.; Žiogas, A. Miško fitopatologija. Kaunas, 2006.

Ignatavičiūtė, M.; Treigienė, A. Lietuvos grybai: Acervuliečiai(Melanconiales) IX. Vilnius, 1998.

????????, ?.?.; ???????, ?.?. ?????? ?????????????. ????, 1986.