Beržinis ragangrybis Taphrina betulina Rostr.

Sistematika
karalystė Grybai Fungi
skyrius Aukšliagrybūnai Ascomycota
klasė  Taphrynomycetes
Eilė Ragangrybiečiai Taphrinales 
šeima  Ragangrybiniai Taphrinaceae

Simptomai
Ypatingai tankūs šakų dariniai medžių lajose.

Beržų lajose pastebimos vadinamosios „Raganų“ šluotos susiformuoja dėl grybo Taphrina betulina. Infekcijos vietose šio grybo išskiriamos specifinės medžiagos sužadina ramybės būklėje esančius miegančius pumpurus, kurie suveši. Iš miegančių pumpurų išaugę ūgliai ilgainiui suformuoja tankiai šakotą, rutulišką krūmą. Šio grybo užkrėstos šakelės, skirtingai nei pasitaikančių erkių sukeltų „Raganų“ šluotų, turi svogūno formos padidėjimą ties šoninių ūglių pagrindu. Kita tų ūglių ypatybė yra ta, kad dėl neigiamo geotropizmo jų viršūnės nukreiptos aukštyn. Tačiau, pagrindinis skiriamasis požymis grybų sukeltų šluotų yra aukšliai, kurie atsiranda vasaros pradžioje apatinėse lapų pusėse. Taphrina betulina sporos yra bespalvės, jos pradeda dygti dar būdamos aukšliuose. Kadangi grybas peržiemoja pumpuruose ir žievėje, „Raganų“ šluotos gali gyvuoti daugelį metų.
Grybo Taphrina betulina poveikis plaukuotojo beržo augimui buvo tirtas Šiaurės Rytų Škotijoje savaime atsikūrusiuose medynuose. Mokslininkai nustatė, kad dėl grybo Taphrina betulina infekcijos žymiai sumažėjo plaukuotojo beržo augimas į aukštį, sumažėjo gyvybingumas ir stiebo kokybė. Tuo tarpu stiebo skersmeniui krūtinės aukštyje tai turėjo mažai įtakos. Medžių aukštis visose storumo klasėse buvo 25 proc. mažesnis už vidurkį, didžiausias poveikis buvo mažesniems medžiams. Nustatyta šluotų, 100 mm ir didesnio skersmens, skaičiaus ir dydžio aiški priklausomybė nuo medžio skersmens krūtinės aukštyje ir nuo medžio amžiaus. Aukščio ir gyvybingumo sumažėjimas nepriklausė nuo šluotų skaičiaus ir dydžio, didesnė įtaka buvo jaunesniems ir mažesniems medeliams.

Literatūra
Butin H. Tree Diseases and Disorders. Cause, Biology and Control in Forest and Amenity Trees. Oxford. New York, Tokyo: Oxford Univ. Press, 1995. P. 197.
Prieiga per internetą: http://www.nhm.ac.uk/research-curation/scientific-resources/biodiversity/uk-biodiversity/uk-species/species/taphrina_betulina.html
Spanos, Y. A. and Woodward, S. (1994), The effects of Taphrina betulina infection on growth of Betula pubescens. European Journal of Forest Pathology, 24: 277–286.