skyrius | Ascomycota | |
klasė | Incertae sedis | |
eilė | Incertae sedis | |
šeima | Incertae sedis |
Teleomorfinė (lytinio dauginimosi) stadija Hymenoscyphus albidus (Helotiaceae: Helotiales) (Kowalski, Holdenrieder, 2009).
Identifikuotas naujas ligos sukėlėjas, per pastaruosius dešimt metų galimai įtakojantis uosių džiūvimą Europoje (Kowalski, 2006). Pirmiausia ligos simptomai išryškėja medžio lajos viršutinėje dalyje, kurioje ant šakų ir stiebo pasirodo mažos nekrozinės dėmės. Vėliau nekrozės didėja, gali staiga imti vysti ir ruduoti lapai, džiūti šakos, taip įtakodamos ne tik lajos, bet ir viso medžio žuvimą. EPPO (European and Mediterranean Plant Protection Oraganization) sekretoriatas 2007 metais C. fraxinea įtraukė į pavojingų grybų rūšių sąrašą (Alert List).
Medžio rūšis: | uosis |
Pažeidimo vieta: | šakos, ūgliai, lapai |
Pažeidimo pobūdis: | šakų, ūglių nekrozės, lapų vytimas |
Pažeidimo laikas: | neaiškus |
Medžio amžius: | įvairaus amžiaus medžiai |
Gryna grybo Chalara fraxinea kultūra Petri lėkštelėje ant MEA (malt extract agar) mitybinės terpės auga labai lėtai: 9-28 mm diametrą pasiekia tik po 21 dienos. Grybo kolonija gali būti nuo balkšvos iki gelsvai rudos spalvos su keletu pilkų - tamsiai pilkų plotelių, kuriuose intensyviai formuojasi konidijogeninės ląstelės. Hifai su pertvarėlėmis (septuoti), įvairuoja nuo bespalvių iki rudų. Kelių savaičių amžiaus grybo kolonijoje išauga iki 96 µm ilgio konidijakočiai (angl. phialophores) ir gali turėti nuo 1 iki 5 šakų - konidijas formuojančių ląstelių (angl. phialides).Šioms 16-24 µm ilgio konidijogeninėms ląstelėms būdinga buteliuko forma ir ruda spalva. Konidijos (angl. phialoconidia) trumpo cylindro formos, bespalvės, 3.2-4.0 x 2.0-2.5 µm dydžio, viduje su vienu ar dviem riebaliniais lašeliais. (Kowalski, 2006).
Grybo Chalara fraxinea teleomorfa (lytinė stadija) - tai askomicetas Hymenoscyphus albidus (Roberge ex Desm) W.Philips. Šis grybas jau anksčiau buvo aprašytas kaip saprofitinė ir Europoje paplitusi rūšis. Ant nukritusių uosio lapkočių ar nudžiūvusių ūglių H. albidus formuoja apotecius, kuriuose vystosi askai (aukšliai) su 8-10 x 3.5-5 µm dydžio askosporomis (Kowalski, Holdenrieder, 2009).
Skirtingai nuo lipnių C. fraxinea konidijų, kurios gali plisti tik lokaliai dirvožemyje, vandenyje, sėklose ar medienoje, H. albidus askosporos yra lengvai pernešamos vėjo ir gali turėti didelę įtaką grybo paplitimui.
Grybas C.fraxinea buvo izoliuotas iš įvairių paprastojo uosio audinių: iš stiebo vėžinių darinių, žievės žaizdų, šakų ir ūglių, lapkočių su nekroze ir net iš sveikų lapkočių (Bakys et al., 2008).
Atlikus patogeniškumo tyrimus, C. fraxinea išaiškėjo kaip patogeniškiausias iš visų nekrozes sukeliančių grybų rūšių (Bakys et al., 2008; Kowalski, 2009; Bakys et. al., 2009).
C. fraxinea identifikuota Austrijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Bulgarijoje, Lietuvoje, Estijoje, Norvegijoje, Lenkijoje, Slovėnijoje, Švedijoje, Danijoje. Remiantis džiūstančių uosių simptomų panašumais, ši liga gali būti paplitusi ir Latvijoje, Šveicarijoje.
Chalara fraxinea pažeidžia paprastąjį uosį (Fraxinus excelsior L.), siauralapį uosį (Fraxinus angustifolia) (Kirisits et al., 2008). Nuo uosių džiūvimo kenčia įvairaus amžiaus medžiai, bet ypatingai ši liga pavojinga jauniems medeliams. Kitų medžių rūšių jautrumas šiam grybui nenustatytas.
Kol kas nėra efektyvių grybo Chalara fraxinea kontrolės priemonių, nes trūksta informacijos apie Chalara fraxinea biologiją, etiologiją, geografinį išplitimą ir vaidmenį uosių džiūvimo procese.
Bakys R., Vasaitis R., Barklund P., Ihrmark K., Stenlid J., 2008. Investigations concerning the role of Chalara fraxinea in declining Fraxinus excelsior. Plant Pathology, Doi: 10.1111/j.1365-3059.2008.01977.x.
Bakys R., Vasaitis R., Barklund P., Thomsen I. M., Stenlid J., 2009. Occurrence and pathogenicity of fungi in necroticand non-symmptomatic shoots of declining common ash (Fraxinus excelsior) in Sweden. European Journal of Forest Research, 128 ,51-60. Doi:10.1007/s10342-008-0238-2.
Chalara fraxinea iš Index Fungorum, 2004 [žiūrėta 2009-11-04]. Prieiga per internetą: http://www.speciesfungorum.org/Names/NamesRecord.asp?RecordID=505866.
Chalara fraxinea: Ash dieback iš EPPO (European and Mediterranean Plant Protection Organization), 2008 [žiūrėta 2009-11-04]. Prieiga per internetą: http://www.eppo.org/QUARANTINE/Alert_List/fungi/Chalara_fraxinea.htm
Halmschlager E., Kirisits T., 2008. First report of the ash dieback pathogen Chalara fraxinea on Fraxinus excelsior in Austria. Iš BSPP Web, New disease reports (The British Society for Plant Pathology), 2008 [žiūrėta 2009-11-04]. Prieiga per internetą: http://www.bspp.org.uk/publications/new-disease-reports/july2008/2008-25.asp.
Hymenoscyphus albidus iš Index Fungorum, 2004 [žiūrėta 2009-11-04]. Prieiga per internetą: http://www.speciesfungorum.org/Names/NamesRecord.asp?RecordID=433833.
Kirisits T., Matlakova M., Mottinger-Kroupa S., Halmschlager E., Lakatos F., 2009. Chalara fraxinea associated with dieback of narrow-leafed ash (Fraxinus angustifolia). Iš BSPP Web, New disease reports (The British Society for Plant Pathology), 2008 [žiūrėta 2009-11-04]. Prieiga per internetą: http://www.bspp.org.uk/publications/new-disease-reports/ndr.php?id=019043.
Kowalski T., 2006. Chalara fraxinea sp. nov. associated with dieback of ash (Fraxinus excelsior) in Poland. Forest Pathology 36(4), 264-270.
Kowalski T., Holdenrieder, 2009. Pathogenicity of Chalara fraxinea. Forest Pathology 39, 1-7.
Kowalski T., Holdenrieder, 2009. The teleomorph of Chalara fraxinea, the causal agent of ash dieback. Forest Pathology 39: 304-308.