Eglinis pjūklelis Lygaeonematus abietinus Christ.

Klasė    Insecta    Vabzdžiai
Būrys    Hymenoptera Plėviasparniai
Šeima    Tenthredinidae Tikrieji pjūkleliai

Gegužės mėnesį pasirodo apgraužti eglių spyglių ūgliai, kurie vėliau paruduoja ir nudžiūsta. Eglių viršūnės atrodo kaip „nudegę“.

Pažeidimai
Medžio rūšis:    Eglė
Pažeidimo vieta:     Spygliai
Pažeidimo pobūdis:     Apgraužti jauni, švieži eglių spygliai
Pažeidimo laikas:    Gegužė-birželis
Medžio amžius:    Įvairaus amžiaus eglės

Kartu gali graužti
Europinis eglinis pjūklelis Gilpinia herciniae
Šeriuotasis straubliukas Strophosomus capitatus

Morfologija
Patelė tamsi, kartais juoda, geltonu pilveliu, 5-6 mm ilgio, su pjūklišku kiaušdėčiu. Patinėliai – 4,5-5 mm ilgio, geltoni, viršutinė pilvelio pusė juoda. Lervos sunkiai pastebimos, šviesiai žalios spalvos.

Biologija
Skraido balandžio pabaigoje-birželio pirmoje pusėje. Kiaušinėlius deda į spyglius. Gegužės mėnesį pasirodo lervos ir ima graužti jaunus spyglius. Lervos laikosi lajose iki gegužės mėnesio pabaigos, tada leidžiasi į paklotę. Žiemoja kokonuose. Pavasarį virsta lėliukėmis. Generacija vienerių metų. Dalis lervų gali pereiti į diapauzę.

Ekologija
Dažnai pasireiškia įvairaus amžiaus grynuose ir mišriuose eglynuose. Masinio išplitimo židiniai, susidaro jaunuolynuose, augančiuose gerai apšviestose vietose, sklypų pakraščiuose. Lervos maitinasi šviežiais eglių spygliais. Spyglius jos apgraužia iš šonų o dalį visiškai sunaikina. Dvi, trys lervos visiškai nugraužia vieno ūglio spyglius. Pažeistų eglių šiųmetinių ūglių spygliai paruduoja ir nudžiūsta.

Priemonės
Vabzdžialesių paukščių viliojimas į eglynus.

Literatūra
A.Žiogas, Miško apsaugos vadovas, Kaunas, 2000