Gilpinia virens Kl.
Klasė Insecta Vabzdžiai
Būrys Hymenopthera Plėviasparniai
Poburis  Symphyta Augalėdžiai
Šeima
Diprionidae Pjūkleliai

Lervos maitinasi paprastųjų pušų spygliais. Kiaušinius deda ant spyglio po vieną. Lervos maitinasi  pavieniui.

 

Pažeidimai 
Medžio rūšis:  Pušis
Pažeidimo vieta:  Spygliai
Pažeidimo pobūdis:  Nugraužti ir/arba apgraužti spygliai, išretėjusi laja
Pažeidimo laikas:  gegužės-spalis
Medžio amžius:  Visų amžiaus klasių pušynaii
    Kartu su žaliuoju pjūkleliu pušų spyglius gali graužti:
    ·    Paprastasis pušinis pjūklelis -  Diprion pini (L.)
    ·    Juodasis pušinis pjūklelis - Diprion simile (Htg.)

 

Morfologija
Suaugėliai. Patinėlio galva visa juoda, tokia pat juoda ir didesnė krūtinės dalis. Priešnugarėlės kampai apibrėžti plačia šviesiai geltona juosta. Abiejose krūtinės pusėse dažnai būna didėlės geltonos dėmės. Viršutinė pilvelio dalis yra dalinai juoda, pradedant nuo antro tergito ant šonų randasi trikampio formos rausvai rudos dėmės, kaskart vis didėjančios į pilvelio galą. Apatinė pilvelio dalis gelsvai bronzinė, paskutiniame, tai yra, analiniame pilvelio segmente dažniausiai matoma tamsesnės spalvos įvairios formos dėmė.
    Pateles lengva atskirti nuo kitų pjūklelių rūšių patelių. Žaliasis pušinis pjūklelis būtent yra vienas iš trijų rūšių (likusios dvi tai gelsvasis pjūklelis ir eglių spyglius graužiantis pjūklelis Gilpinia polytoma (Htg.)) kurių patelių užpakalinių kojų blauzdos turi dyglio pavidalo pentiną (subapikalinį dantelį), tuo tarpu kitas pentinas plokščios formos. Nuo gelsvojo pjūklelio skiriasi pagrindinai plačia juoda juosta ant galvos tarp akių, kūno nuspalvinime šviesiai geltonos spalvos vyravimu, juodomis antenomis, atskirų pilvelio sternitų juodais apvadais. Nuo eglių spyglius graužiančio pjūklelio Gilpinia polytoma (Htg.)) patelės tarp kitų požymių skiriasi visų pirma tuo, kad priekinių sparnų išilginė kostalinė gysla neapaugusi šereliais.
Kiaušinėliai. Jie yra gelsvai žalios spalvos, viename gale truputį nusmailėję, kitame – apvalesni.
Lervos. Paskutinio ūgio besimaitinančios lervos galva žalia su smailėjančio lanko formos juodu piešiniu. To lanko galai yra galvos viršuje; kartais ten susijungia, kartais vienas su kitu nesueina. Lervos kūno spalva yra žalia su tamsesnėmis ir šviesesnėmis išilginėmis juostomis. Tamsiai žalios spalvos nugarinė plati juosta yra padalinta šviesiai žalios juostos, kurios viduryje yra permatoma trukinėjanti siūliška juostelė.
Kokonai. Labai charakteringi, nes yra dvigubi ir netaisyklingos formos. Išorinė sienelė šviesiai arba tamsiai bronzinė vietomis atstojusi nuo vidinio kokono, netaisyklingos formos. Tikras vidinis kokonas yra taisyklingo ovalo formos rausvai bronzinis. Jo sienelės yra trapios, lengvai lūžta.
    Lerva kokone yra žalia, jos galva pilkai-balkšvai geltona. Išeidamas iš kokono vabzdys išpjauna lygią apvalią angą. Vabzdžio patelė padeda vidutiniškai 90 kiaušinėlių, maksimalus išdėtų kiaušinėlių kiekis ne didesnis kaip 130 vnt.


 

Biologija

Lervos maitinasi pavieniai. Priklausomai nuo klimatinių sąlygų gali išsivystyti viena arba dvi generacijos per metus. Kiaušinėlius deda į spyglio šone padarytą plyšį kelių milimetrų atstumu nuo viršūnelės.

 

Ekologija

Graužia paprastosios pušies spyglius, bet gali maitintis ir ant kitos rūšies pušų.

 

Priemonės

Medynai apipurškiami insekticidais panaudojant aviaciją.

 

Literatūra, nuorodos
Pileckis, S, Valenta, V, Vasiliauskas, A, Žuklys, L. Svarbiausių miško medžių kenkėjai ir ligos Vilnius, 1968.
Kolk, A.; Starzyk, J. R. Atlas szkodlywych owadów leśnych. Warszawa, 1996.
Górnaś, E. Boreczniki. Warszawa, 1994.


nopic

Kenkėjų paieška

 Šaknys 
 Stiebas 
 Šakos / ūgliai 
 Spygliai / Lapai 
 Pumpurai / žiedai / vaisiai 
 Medelynas