Coleophora laricella Hubner

Pažeidimai

Morfologija

Drugys pilkšvas, 4-5 mm ilgio ir 9-10 mm pločio per sparnus. Kiaušiniai ovalūs 0,2-0,3 mm skersmens - gelsvi. Vikšrai 4-5 mm ilgio rudi arba rusvai rudi, turi juodą arba tamsiai rudą galvą ir tamsesnį paskutinį pilvelio segmentą. Vikšrai turi 7 poras kojų. Lėliukė ruda, 3-4 mm ilgio, pasislėpusi makštelėje.

Biologija

Generacija vienmetė. Drugiai skraido gegužės pabaigoje - birželio mėnesį. Esant ypač palankioms oro sąlygoms gali pasirodyti balandžio pabaigoje. Lietuvos sąlygomis pirmieji suaugėliai atsiranda birželio pradžioje. Patelės kiaušinius, po vieną - viso apie 50 kiaušinių, deda ant spyglių apatinės pusės. Po 10 - 12 dienų išsirita vikšrai ir įsigraužia į spyglį formuodami miną. Besivystantys vikšrai neriasi keturis kartus. Vasaros pabaigoje - rudens pradžioje 3 ūgio lervos iš išgraužto spyglio suformuoja makšteles, kuriose ir žiemoja prie trumpųjų ūglių, ilgųjų ūglių gale arba žievės plyšiuose. Pavasarį, besiskleidžiant maumedžio spygliams, vikšrai dalinai išlenda iš makštelių ir ima nuo viršūnėlių minuoti šviežius spyglius. Gegužės pabaigoje lervos makštelėse virsta lėliukėmis. Po dviejų savaičių pasirodo suaugėliai.

Ekologija

Pažeidžia tik maumedžius (Larix sp.). Aptinkamas maumedžio medynuose, sėklinėse plantacijose. Dažnas parkuose, alėjose ir kituose miestų želdiniuose.

Priemonės

Dekoratyviniuose želdiniuose vietoj europinio ir lenkinio maumedžių galima sodinti makštinei maumedinei kandžiai atsparesnius - japoninį ir sibirinį maumedžius. Ši priemonė aktuali tik parkuose ir miestų želdiniuose.

Taip pat šio kenkėjo židiniuose vertėtų iškelti inkilų vabzdžialesiams paukščiams, ypač zylėms, kurios minta kokonėliuose žiemojančiais vikšrais.

Ypač vertingus medynus arba pavienius medžius, sprogstant pumpurams galima apdoroti insekticidais.

Literatūra

Pileckis, S.; V. Valenta; A.Vasiliauskas A.; Žuklys L. Svarbiausių miško medžių kenkėjai ir ligos. Vilnius, 1968.

Kolk, A.; Starzyk, J. Atlas szkodliwych owadow lesnych. Warszawa, 1996.