Lymantria dispar L.

Pažeidimai 

Pagal pažeistų medžių požymius galima sumaišyti su kitais lapus graužiančiais kenkėjais.

Morfologija

Patelė stambi (išskleisti sparnai 45-75 mm), antenos pjūkliškos. Priekiniai ir užpakaliniai sparnai balti su negausiomis juodomis zigzaginėmis linijomis, susiglaudžia stogeliu. Pilvelis storas, gale apaugęs tankiais rudais plaukeliais, kuriais ji apdengia padėtus kiaušinėlius.

Patinas iki 45 mm per sparnus, plonu pilveliu, antenos plunksniškos. Žymiai tamsesnis už patelę. Priekiniai sparnai rudai pilki su plačiomis nutrūkstančiomis tamsiomis skersinėmis juostelėmis ir tamsios spalvos apvedžiojimu pakraščiuose. Užpakaliniai sparnai vienspalviai - rudi su tamsiais pakraščiais ir šviesiais apvadais. Drugių spalva labai įvairuoja.

Suaugę vikšrai iki 75 mm ilgio, pilkai rudi su trimis plonomis geltonos spalvos išilginėmis siaurutėmis juostelėmis. Ant pirmų penkių nugarinių segmentų yra po dvi mėlynas, ant sekančių šešių - po dvi raudonas plaukuotas karpeles. Šo­nuo­se yra smulkesnės taip pat plaukuotos rausvos karpelės. Plaukeliai lengvai lūžta, nuodingi, patekę į kvėpavimo ta­kus ar ant odos gali sukelti uždegimą.

Lėliukės matinės, tamsiai rudos spalvos, apaugusios rūdžių spalvos plaukeliais, būna retame voratinkliniame kokone, kurį sudaro šakose, tarp lapų likučių, žievės plyšiuose, kartais po keletą vienoje vietoje.

Biologija

Drugiai skraido ir poruojasi liepos pabaigoje - rugpjūčio pirmoje pusėje. Kiaušinėlius deda krūvelėmis daugiausia medžio kamblinėje dalyje, ant apatinių šakų apačios visus iš karto (200-500) perdengdami ir uždengdami gelsvu pilvo pūkeliu. Tokiu būdu apsaugoti kiaušinėliai labai atsparūs šalčio (išlaiko -25-30°C) ir vandens poveikiui.

Padėtuose kiaušinėliuose jau rudenį išsivysto vikšreliai, tačiau pasilieka ten iki pavasario. Pavasarį (gegužės pirmoje dekadoje) išsirita labai plaukuoti, tamsūs, lengvai vėjo pernešami vikšreliai. Jie suėda kiaušinėlio lukštą ir kurį laiką (priklausomai nuo oro sąlygų) būna kartu sudarydami taip vadinamus veidrodėlius. Po kiek laiko lipa į lajas ir pradeda maitintis lapais. Suėdę leidžiasi voratinkliais ir vėjo nunešami ant kitų medžių.

Esant palankiausioms sąlygoms (vidutinė oro temperatūra apie +25°C), vikš­rai išsivysto per 35-40 dienų, o mažiau palankioms - vystymasis trunka 50-80 dienų. Vikšrai, iš kurių išsivysto patelės, neriasi 5 kartus ir turi 6 ūgius, o iš kurių išsivysto patinėliai - 4 kartus ir turi 5 ūgius. Per savo gyvenimą vienas vikšras suėda 0,6-3,5 g lapų, be to apie 1/3 to kiekio nukrenta ant žemės nesuėsta.  

Ekologija

Neporinio verpiko lervos maitinasi lapuočių medžių lapais. Polifagas, minta virš 300 rūšių augalais.

Dru­gys mėgsta gerai apšviestus, retus medynus.  Lietuvoje žalingas, nes sudaro masinio dauginimosi židinius. Savaime židiniai užgęsta dėl parazitinių vabzdžių ir ligų.

Priemonės

Skaičiui įtakos turi parazitiniai ir plėšrieji vabzdžiai, bakterinės ir grybinės ligos, kai kurie gyvūnai ir paukščiai. Medynuose, kur dažnai susidaro masinio išplitimo židiniai, yra svarbu sudaryti sąlygas natūraliems priešams.

Atsiradus židiniams, naikinamas aviacijos pagalba medynus apipurškiant biologiniais ar cheminiais insekticidais.

Literatūra, nuorodos