Tuopinis lapgraužis Chrysomela populi L.

Sinonimai: Melasoma populi Steph.

Klasė Insecta Vabzdžiai
Būrys Coleoptera Vabalai
Šeima  Chrysomelidae Lapgraužiai
Gentis  Chrysomela

Pažeidimai
Medžio rūšis: Drebulės, tuopos, gluosniai
Pažeidimo vieta: Lapai
Pažeidimo pobūdis: Lapų skeletavimas, lapų apgraužimas
Pažeidimo laikas: Birželio-rugsėjo mėn.
Medžio amžius: Įvairaus amžiaus medžius, dažniau jaunus

Morfologija
Vabalas 10-12 mm ilgio. Kūnas blizgantis, tamsiai mėlynas arba juodai žalias, antsparniai raudoni, švelniai taškuoti, išilai jų šoninio krašto yra viena eilė taškelių, o viršūninis kampas su juoda dėmele. Antenos siūliškos, į galą storėjančios. Suaugėlis labai panašus į drebulinį lapgraužį (Melamsora tremulae L.), tik šiek tiek didesnis. Kiaušinėliai ovališkai pailgi, gali būti nuo rausvai gelsvo iki oranžinio atspalvio. Pirmo ūgio lervos pilkšvai baltos, su juoda galva ir kojomis, karpelėmis ir dėmėmis visame kūne. Suaugę lervos įgauna žalsvą atspalvį.

Biologija
Biologija panaši į drebulinio lapgraužio (Chrysomela tremulai L.).Per metus išsivysto dvi generacijos, susiklosčius palankioms sąlygoms gali išsivystyti ir trys generacijos. Žiemoja suaugėliai po nukritusiais lapais, akmenimis, miško paklotėje, tarp samanų. Skraidyti pradeda balandžio-gegužės mėnesiais. Apvaisinta patelė kiaušinėlius deda apatinėje lapo pusėje krūvelėmis po 20-30 vnt. ir gali sudėti 200-300 kiaušinėlių. Kiaušinėliai išsirita per 1-2 savaites. Iš pradžių jaunos lervos skeletuoja lapus, o vėliau apgraužia juos. Po 3 savaičių lervos virsta lėliukėmis, kurios prisitvirtina apatinėje lapo pusėje. Po 10 dienų iš lėliukių išsivysto naujos kartos vabalai. Antros kartos vabalai skraido liepos gale rugpjūčio pradžioje. Esant palankioms sąlygoms vystymosi trukmė sutrumpėja, todėl gali išsivystyti ir trečia generacija. Trečios generacijos suaugę vabalai pasirodo rugpjūčio-rugsėjo mėnesį.

Ekologija
Dažniausiai aptinkamas ant drebulių, tuopų gluosnių. Pavojingiausias yra jauniems medeliams, ypač didėlę žalą gali daryti medelynuose.

Priemonės
Miškuose nelaikomas žalingu kenkėjų. Miško želdiniuose, žėliniuose, specialiuose želdiniuose, plantacijose, medelynuose efektyviausia kovos priemonė yra insekticidai.
 
Literatūra, nuorodos
Belova, O.; Milišauskas, Z.; Padaiga, V. ir kt. Miško apsaugos vadovas. Kaunas, 2000.

Pileckis, S., Monsevičius V., Lietuvos fauna: Vabalai. II tomas, Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutes,1997.

Interaktyvus (žiūrėta 2011-01-10). Prieeiga per internetą: http://www.ecosystema.ru/08nature/insects/77.php