Didysis karnagraužis Hylesinus crenatus  (Fabr.)

Klasė Insecta Vabzdžiai
Būrys Coleoptera Vabalai
Šeima Curculionidae Straubliukai  
Pošeimis Scolytidae Kinivarpos
Gentis Hylesinus Karnagraužiai

Pakenkimai 
Medžio rūšis: uosis, retai ąžuolas, liepa, klevas, graikinis riešutmedis, papr. alyva
Pažeidimo vieta: medžių kamienai, šakos
Pažeidimo pobūdis: graužia takus kamieno storoje žievėje ir balanoje
Pažeidimo laikas: nuo gegužės iki liepos mėn.
Medžio amžius: vyresnio amžiaus medžiai

Morfologija
Vabalas ovalus, kresnas, išgaubtas, apaugęs neįprastai ilgais 4-6 mm ilgio plaukais. Kūno spalva nuo tamsiai rudos iki juodos, su matiniu atspalviu. Priešnugarėlė platesnė prie pat pagrindo, platesnė už jos ilgį, priekinėje dalyje grubiai išraižyta, o vidurinėje taškuota,. Antsparniai grubiai išraižyti su eilėmis taisyklingų smulkių įdubimų tarp kurių randasi susiraukšlėję tarpueiliai su aiškiais išgaubtais grūdeliais. Antsparnių galai nežymiai ištemti link užpakalinės pusės.

Biologija                          
Vabalai pasirodo nuo gegužės iki liepos mėn. Po poravimosi patelė išgraužia po stora žieve ir negiliai balanoje riestinio skliausto pavidalo motės taką. Kartais takas būna vieno pieties pavidalo skersinio, kartais įstrižo tako formos 3-8 ilgio ir 3-5 cm pločio. Motės takai yra tušti, išvalyti nuo grauženų. Patelė deda kiaušinėlius į nišas motės tako abiejose pusėse. Išsiritusios lervos išgraužia ilgus (iki 30 cm) takus netaisyklingai išsidėsčiusius žievėje. Jie yra susivėlę, užpildyti rudomis grauženomis. Lėlike virsta ovaliuose lopšeliuose, išgraužtuose žievės viduje. Žiemoja lervos arba suaugėliai. Jauni vabalai išsiritę tuoj atlieka papildomąjį maitinimasi senų medžių šaknies kaklelio srityje, kur storoje žievėje išgraužia trumpus takus, kuriuose žiemoja. Vystymosi ciklas trunka 1-3 metus, priklausomai nuo klimatinių sąlygų.

Ekologija 
Kenkėjas paplitęs pietų ir vidurio Europoje, šiaurinėje dalyjesiekia iki Britų salyno, Skandinavijos šalių pietiniuose regionuose. Aptiktas Alžyre ir Sibire. Lenkijoje sutinkamas lygumose ir kalnuose uosio arealo ribose. Didysis karnagraužis yra antrinis kenkėjas pribaigiantis nuo įvairių abiotinių ir biotinių veiksnių nusilpusius medžius. Žalinga šio kenkėjo veikla pasireiškia retai, todėl miškininkystėje neturi didelės ūkinės reikšmės.

Priemonės 
Profilaktinės kovos metodai remiasi miško higienos taisyklių laikymuisi. Apniktus medžius reikia žievinti prieš įsigraužiant lervoms į žievės vidų norint kenkėjui virsti lėiiukėmis. Nužievinus per vėlai žievę reikia sudeginti.

Literatūra
Kolk, A.; Starzyk, J. R. Atlas szkodlywych owadów leśnych. Warszawa, 1996. P-678-681