Haltica saliceti

Pažeidimai

Morfologija

Normal 0 Vabalas 4-6 mm ilgio. Kūnas tamsiai mėlynas, kartais žalio atspalvio, blizgantis, iš viršaus žiūrint - ovališkas. Kiaušiniai pailgi, iki 1,2 mm ilgio, geltoni. Lerva užauga iki 8 mm ilgio, plaukuota, juoda su blizgančia galva, turi tris poras kojų. Lėliukė 4-5 mm ilgio, iš pradžių gelona, laikui bėgant patamsėja.

Biologija

Gegužės mėnesį pasirodo peržiemoję suaugėliai, kurie ima graužti jaunus ąžuolo lapus. Gegužės pabaigoje - liepos pradžioje patelės, apatinėje lapo pusėje, grupėmis po 5-30 deda kiaušinėlius. Po kelių savaičių iš kiaušinėlių išsiritusios lervos ima graužti lapų audinius neliesdamos gyslų. Liepos pabaigoje lervos leidžiasi į dirvą arba žievės plyšius, kur virsta lėliukėmis. Praėjus dviems savaitėms pasirodo jauni vabalai, kurie iki vėlyvo rudens maitinasi medžių lajose. Vabalai žiemoja paklotėje arba medžių žievės plyšiuose. Generacija vienmetė, tačiau kai kuriose šalyse žinomi dviejų generacijų per metus atvėjai.

Ekologija

Ąžuolinė spragė be ąžuolo kartais pažeidžia alksnių, lazdynų, buko, beržų ir karklų lapus. Šis vabzdys aptinkamas visur, kur auga ąžuolai. Natūralus priešas - skydblakių (Pentatomidae) šeimos blakė Zicrona caerulea (L.).

Priemonės

Ąžuolinę spragę  tikslinga naikinti medelynuose ir želdiniuose. Pastebėjus kenkėjus, medelius želdiniuose arba pasėlius medelynuose tikslinga apdoroti kontaktinių insekticidų tirpalais.

Literatūra

Pileckis, S. Lietuvos fauna: Vabalai. II tomas, Vilnius, 1997. S.Pileckis, V.Valentas, A.Vasiliauskas, L.Žuklys Svarbiausi miško medžių kenkėjai ir ligos. –Vilnius, “Mintis” 1968.- p.99