Operophthera brumata L.

Pažeidimai 

Morfologija 

Patino išskėstų sparnų plotis yra 23-28 mm. Priekiniai sparnai gelsvai pilki su matinėmis banguotomis juostelėmis; užpakaliniai sparnai be juostelių, šviesesni. Abi sparnų poros su tamsiomis dėmelėmis pagal išorinį pakraštį. Patelės rudai pilkos, sparnų tik užuomazgos (trumpesnės nei pusė kūno), neskraido. Galimos kitos įvairios suaugėlių spalvų oberacijos.

Suaugę vikšrai 20 mm ilgio su 5 poromis šviesiai žalių kojų ir žalia galva. Išilgai nugaros eina tamsi linija, šonais - baltos linijos.

Lėliukė iki 80 mm ilgio, šviesiai ruda, kartais žalsvo atspalvio, kremasteris trumpas su "T" formos dygliuku.

Biologija

Generacija vienmetė. Suaugėliai skraido spalio antroje pusėje, lapkričio mėnesį. Patelė vidutiniškai padeda 200-300 kiaušinių, po vieną, rečiau 2-3, lajose ant šakučių. Žiemoje kiaušinėliai. Vikšrai ritasi pavasarį, pradėjus skleistis beržo pumpurams. Iš pradžių vikšrai išgraužia pumpurus vėliau besiskleidžiančius lapus, sujungdami jų kraštus voratinkliu. Palankiomis sąlygomis vikšrai vystosi 30-40 dienų (esti 5 ūgių) ir birželio pirmoje pusėje paklotėje ar viršutiniame dirvos sluoksnyje virsta lėliukėmis. 

Ekologija

Dažniausiai pažeidžia beržus, rečiau ąžuolus, klevus, kitas lapuočių medžių rūšis. Kenkia soduose. 

Priemonės

Susidarius žiemsprindžių masinio dauginimosi židiniams, miškai purškiami aviacija, panaudojant biologinius naikinamuosius preparatus ar insekticidus.

Norint apsaugoti pavienius vertingus medžius dažniausiai naudojami insekticidiniai preparatai.

Literatūra, nuorodos

Belova, O.; Milišauskas, Z.; Padaiga, V. ir kt. Miško apsaugos vadovas. Kaunas, 2000.

Pileckis, S.; Žuklys L. Augalų apsaugos darbuotojo žinynas. Vilnius, 1974.

Pileckis, S.; V. Valenta; A. Vasialiauskas A.; Žuklys L. Svarbiausių miško medžių kenkėjai ir ligos. Vilnius, 1968.

?????????, ?.?.; ????????, ?.?.; ????????, ?.?. ? ??. ??????, ???? ? ??????? ???????? ??????????? ????- ? ????????????? ????????? ? ????? ????. ?o????, 1965.