Klasė | Insecta | Vabzdžiai |
Būrys | Lepidoptera | Drugiai |
Šeima |
Tortricidae | Lapsukiai |
Pošeimis | Tortricinae |
Medžio rūšis: | Ąžuolas |
Pažeidimo vieta: | Pumpurai, lapai, žiedynai |
Pažeidimo pobūdis: | Nugraužia ir/arba apgraužia pumpurus, lapus, žiedynus |
Pažeidimo laikas: | Balandžio pabaiga, gegužės mėnesis |
Medžio amžius: | Pažeidžia įvairaus amžiaus medžius |
Drugys išskėstais sparnais yra 20-30 mm. Priekiniai sparnai žali (spalvos intensyvumas įvairuoja tarp individų), užpakaliniai sparnai ir pilvelis pilkos spalvos.
Kiaušiniai yra apvalūs 0,7 mm skersmens.
Suaugę vikšrai - 18-20 mm dydžio, purvinai pilkai žali, kūnas dengtas juodais taškeliais (karpelėmis) su plonais retais plaukeliais. Galva blizganti, juodai ruda, viršugalvio skydelis žalias su dviem juodomis dėmėmis arba rudas, priekinis kraštas šviesesnis.
Lėliukės juodos arba tamsiai rudos saplvos, iki 60-70 mm ilgio, kremasteris su keturiomis išaugėlėmis.
Generacija vienmetė. Suaugėliai skraido birželį, liepos pradžioje. Patelės kiaušnius išdėsto po 2-4 lajų viršūnėse 2-5 metų senumo ūgliuose prie randelių, likusių lapams nukritus. Kiaušinėlius pridengia žievės spalvos sunkiai pastebimais skydeliais. Kiaušinėliai žiemoja. Vikšrai išsirita pavasarį, brinkstant ąžuolo pumpurams ir sprogstant lapams. Vikšrai neriasi 4 kartus ir yra 5 ūgių, vystosi 20-23 dienas. Pradžioje vikšrai graužia pumpurus, vėliau jaunus lapus, palikdami tik storesnes gyslas. Slepiasi ir į lėliukę pavirsta voratinkliu aptrauktuose lapų išgraužų likučiuose.
metai | balandis | gegužė | birželis | liepa | rugpjūtis | rugsėjis | spalis-kovas | |||||||||||||||
pirmi | E | E | E | E | ||||||||||||||||||
L | L | L | L | L | ||||||||||||||||||
P | P | P | P | |||||||||||||||||||
A | A | A | A | A | A | |||||||||||||||||
E | E | E | E | E | E | E | E | E | E | E | E | E | E | E | ||||||||
A - suaugėlis, E - kiaušinis, L - lerva, P - lėliukė, N - nimfa |
Daugiausia pažeidžia ąžuolynus, taip pat kenkia miško parkuose bei pavieniams medžiams. Pirminiai židiniai formuojasi perbrendusiouse, brandžiuose, išretėjusiuose medynuose, ant biržėse paliktų bioįvairovės ar sėklinių medžių, parkuose. Antriniai židiniai susidaro jaunesnuose ir tankesniuose ąžuolynuose.
Pažeisti ąžuolai netenka prieaugio ir gilių. Nuo vienkartinio nugraužimo ąžuolai nežūną, nes lapai išsiskleidžia iš miegančių pumpurų, tačiau dažnai nauji ūgliai nespėja sumedėti ir, esant ankstyvosioms rudeninėms šalnoms, apšąla. Taip pat naujai išauginti lapai dažnai intensyviai pažeidžiami ąžuolo lapų miltligės. Jei ąžuolai apgraužiami kelis metus iš eilės, jų viršūnės ir šakos nudžiūna.
Susidarius masinio dauginimosi židiniams, miškai purškiami aviacija, panaudojant biologinius ar cheminius naikinamuosius preparatus.
Norint apsaugoti pavienius vertingus medžius dažniausiai naudojami insekticidiniai preparatai.
Belova, O.; Milišauskas, Z.; Padaiga, V. ir kt. Miško apsaugos vadovas. Kaunas, 2000.
?????????, ?.?.; ????????, ?.?.; ????????, ?.?. ? ??. ??????, ???? ? ??????? ???????? ??????????? ????- ? ????????????? ????????? ? ????? ????. ?o????, 1965.